Lietuvoje kuriamas emigrantų vaikus galinčių priimti mokyklų tinklas

Lietuvoje rengiamasi kurti tinklą mokyklų, kurios galėtų priimti į Lietuvą grįžtančių lietuvių vaikus.

Šiuo metu dešimtyje Lietuvos savivaldybių atrinkta 21 mokykla, priklausysianti šiam tinklui. Jų atstovai pirmadienį Kaune susitiko su premjeru Sauliumi Skverneliu ir švietimo ministru Algirdu Monkevičiumi.

„Ta 21 mokykla yra atrinkta kaip geriausios mokyklos, kurios turi daugiausiai patirties“, – žurnalistams sakė A. Monkevičius.

S. Skvernelis pabrėžia, kad galimybė sudaryti sąlygas vaikams tęsti mokslus Lietuvoje yra svarbi priemonė siekiant susigrąžinti emigrantus.

„Dauguma tėvų, kurie grįžta, stengiasi sugrįžti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, kad galėtų vaikai pradėti eisi į ikimokyklinį ugdymą čia, Lietuvoje. Tie, kurie jau pradėjo mokytis užsienyje, juos riboja nežinia, kas bus, kai grįš“, – žurnalistams prieš renginį sakė S. Skvernelis.

Šiose mokyklose teikiamos tiek paslaugos, padedančios mokytis vaikams, kuriems reikia stiprinti lietuvių kalbos žinias, tiek turinčios specialias klases, kuriose vaikai mokosi papildomai ar vien lietuvių kalbos.

Nei ministras, nei premjeras neprognozavo, kiek galėtų kainuoti šio tinklo stiprinimas ir plėtojimas.

Pasak A. Monkevičiaus, jį finansuoti planuojama pasinaudojant šiuo metu esančia galimybe vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, skirti 30 proc. didesnį mokinio krepšelį.

„Grįžtančiųjų į Lietuvą gausės, todėl turime būti pasirengę“, – teigė švietimo ministras.

Anot jo, du-tris kartus išaugęs grįžtančių šeimų vaikų skaičius nesudarys problemų, jei bus sukurtas šis mokyklų tinklas.

„Nuo rugsėjo mėnesio tikimės, kad kur kas daugiau mokyklų bus pasirengusios“, – sakė A. Monkevičius.

Šiuo metu, jo teigimu, į Lietuvos mokyklas kasmet ateina keli šimtai vaikų, kuriems reikia papildomai mokytis lietuvių kalbos.

Renginyje aptarta ir nuotolinio mokymo galimybių sudarymo svarba, kad grįžti besirengiančių šeimų vaikai galėtų patogiai pasirengti grįžimui ir išmokti pagrindus.

Šiuo metu tinklui priskirtos mokyklos jau vykdo tokią veiklą, ateityje jos galėtų savanoriškai prisidėti prie tinklo arba iš jo pasitraukti. Šio tinklo mokyklos būtų rekomenduojamos grįžti planuojančioms šeimoms, stengtasi, kad jos veiktų skirtingose savivaldybei.

Kuriant tinklą taip pat siekiama geriau išsiaiškinti esamus poreikius, paskatinti mokyklas dalintis patirtimi ir vykdyti bendrus projektus.

Tinklui atrinktos Vilniuje, Kaune ir Kauno rajone, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose, Tauragėje, Alytuje ir Marijampolėje esančios mokyklos.

Tinklo idėją įgyvendins Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su programa „Kurk Lietuvai“.

Artimiausiu metu bus vykdoma apklausa, koks yra tokios paslaugos poreikis. Iki gegužės pabaigos Vyriausybėje turėtų būti patvirtintas detalus priemonių planas vaikų integracijai.

Vėliau turėtų būti vykdomi seminarai, sudarytas plėtros planas, kuriamas mokinių registras.

Daugumą šių priemonių ketinama įgyvendinti ateinantiems mokslo metams.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Vyriausybė nepritaria siūlymui įpareigoti mokyklas rengti apklausas dėl patyčių

JP Redakcija

Kita įtraukiojo ugdymo pusė: Panevėžio gimnazijoje sužalotas trečiokas

JP Redakcija

Kupolas – šiuolaikiška, nauja erdvė Upytės mokiniams

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads