Šiandien „Jaunimo palėpės“ viešnia – slaugą Vilniuje studijuojanti ir eiles kurianti panevėžietė Aistė Padimanskaitė. Nors jaunoji poetė neslepia, kad studijos ir atimą didelę laiko dalį, tačiau kai tik randa laisvo laiko, grožisi sostine ir užsiima savo hobiu – kūryba.
Kada ir kaip jūsų gyvenime atsirado poezija?
Ji visada buvo kažkur šalia. Bet rimtai pradėjau kurti 10 klasės pabaigoje, po dramaturgų konkurso. Atsirado naujų draugų, kurie kritikavo, taisė ir davė patarimų kūrybai.
Kas jums yra poezija?
Man tai yra būdas išreikšti mintis, jausmus, savo požiūrį į tam tikrus dalykus.
Kaip dažniausiai gimsta jūsų eilėraščiai?
Šiuo metu labiausiai įkvepia žmonės, jų socialinis gyvenimas, elgesio ir požiūrio tendencijos visuomenėje, ypač aktualios problemos šiai dienai.
Kuriate daug. Kokios yra mėgstamiausios temos jūsų kūryboje?
Kas blogai su visuomene, žmonių jausmai, elgesys, žmonių supanašėjimas ir vertybių praradimas, potyriai iš kelionių, atostogų.
Jaunieji poetai dažnai dalyvauja įvairiuose konkursuose. Kiek žinau, juose kartais dalyvaujate ir jūs.
Po konkurso Panevėžyje „Sidabrinis Nevėžis“, ypatingai niekur kaip ir nedalyvavau. Nebent būtų galimą skaičiuoti Vilniuje, kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį, vykstantį slemą.
Kokie jūsų, kaip jaunos kūrėjos, autoritetai. Kodėl būtent jie?
Mano vienintelis autoritetas yra tėtis. Jis yra labai protingas, daug žino, supranta. Labai įdomus žmogus. Ir turi labai gerą humoro jausmą. Bent jau aš pažįstu jį tokį. Su juo visada galima diskutuoti įvairiomis temomis, nors aš dažniausiai tik sėdžiu įtempusi ausis, dar neturiu tokio žinių bagažo ir supratimo, kaip mano tėtis.
Vienas iš mano didžiausių norų – kad jis didžiuotųsi manimi ir mano kūryba. Nors aš jau nemaža, vis tiek norisi sakyti, kad užaugusi norėčiau būti panaši į jį.
Ar turite mylimiausius rašytojus, knygas?
Neturiu mėgstamiausios. Man patinka fantastikos žanras. Kartais viena kita rimtesnė knyga. Paskutiniu metu paskaitinėju Dantės arba Nyčės kūrinių ištraukas.
O ar užtenka laiko pomėgiams, laisvalaikiui?
Šiuo metu atradau slidinėjimą snieglente. Grįžau prie mokymosi groti ukūlėle. Norėčiau kolekcionuoti spausdinimo mašinėles, bet kol kas turiu tik dvi, joms reikėtų daugiau vietos, nei turiu dabar. Taip pat labai labai mėgstu diskutuoti aktualiomis temomis su draugais, ypač kai jie turi kitokį požiūrį nei aš.
Nors studijuojate sostinėje, mokėtės Panevėžyje, kuriame yra daug aktyvaus ir gražaus jaunimo. Koks būtų palinkėjimas miesto jaunimui?
Nebūkite pilka mase ir visi vienodi. Būkite savimi, neslėpkite savo išskirtinumo. Dalinkitės savo nuomone ir mokėkite ją apginti. Puoselėkite savo stiprias sielas ir kopkite į aukščiausius kalnus. Aš jumis tikiu!
[quote_box_center] Keli A. Padimanskaitės kūrybos eilėraščiai
———–
Palikit mus,
Vėjo nugairintais veidais.
Su snieglentėm ir slidėm
Freeraiduose, offrouduose.
Susmigusiom kojom
Žavinguose pouderiuose.
Kiekvieną nulenktą pušį
Įbrėžimu pažymėsim.
Už nubrozdintą akmenį
Mėlyne atsipirksim.
Palikit mus,
Užšąlusiais apkaustais.
Drebančiom kojom,
Trasas raižysim.
Ištroškusiom širdim,
Kalnus pažinsim.
Ruke savus sutiksim,
Sniegynuose pamestus.
Plaučiuose užgniaušim,
Atokvėpius slystančius.
Palikit mus,
Aukštumose laimingus.
———–
Mušk. Į krūtinę. Tris. Kartus. Kumščiu.
Vardas. Kūnas. Siela.
Sniego šešėlyje. Šalta.
Gabalui anglies. Skauda.
Liežuviui ugnies. Liūdna.
Nuplauti miestą, ašarų grioviu.
Buku kampu. Galvą.
Tuščia kulka. Sieną.
Tyliu riksmu. Kapą.
Plika ranka. Vielą.
Mušk. Į krūtinę. Tris. Kartus. Kumščiu.
———–
Vienodi. Jus visi vienodi. Rėkia kumščio, kraujo, smūgio. Gražu, švelnu.. Ne! Nereikia! Mums per silpna! Tai išsitraukit peiliukus, šukes. Ištieskit dešinę. Draugiškai kaimynui per rankas, per rankas, kol upeliukai jungsis, tvins. Gyvuliai! Visiems ragus, kanopas, šnerves! Jei gėlės tai tik rožės, spygliais susibadyti! Visi vienodi, baltos kaukės, stiklo akys. Šaukia kraujo, prievartos, aukų. Šitam pasauly ir taip jau per gražu. Kaimynui per rankas, per rankas peiliu. Gyvuliai! Visiem ragus, kanopas, šnerves! Ir aš tokia. Ir man ragus.
———–
Veganai, vegetarai, natūralai skleidžia žinią socialinių tinklų ir technologijų evoliucijos pagalba. Savo naujais išmaniaisiais kurie sunaudoja daugybę metalo, plastiko, elektros, žmogiškųjų išteklių ir realaus veikimo laiko. Mados ir geltonosios spaudos sekėjams reikia pasiūlyti naują stilių. Žmonijos degradacija. Populiarumas garantuotas, ypač visuomenėje kur nors kiek išmanantis minčių valdymą ir įtaigą renkasi specialybę: žaidimas su publika.
O mes tikime, kad esame ypatingi, išskirtiniai ir turime laisvą sąmonę ir pasąmonę. Kaip ir google apie tave žino daugiau už mamą. Neigdami savo prigimtį ir gamtos sudėtą tvarką pamirštame ir tai kuo mes geresni už slieką. Vaikas su bambukine dūdele ir basomis į mėšlą įsilipęs yra žmogiškesnis už mūsų daugumą. [/quote_box_center]
