Kiek aprimus afrikiniam kiaulių maro protrūkiui Lietuvoje, Panevėžio rajono smulkieji ūkininkai vėl prašo veterinarijos tarnybų leidimo auginti kiaules. Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patarėjo Žydrūno Vaišvilo duomenimis, vien per gruodį įstaiga gavo 8 prašymus, tačiau leidimai išduoti tik dviem ūkininkams, kiti neatitiko biosaugos reikalavimų.
„Panevėžio rajone dėl kiaulių maro per praėjusius metus kiaulių augintojų sumažėjo kelis kartus, o atkurti itin sumažėjusį kiaulių skaičių – sudėtinga. Pagal auginamų kiaulių skaičių esame vieni didžiausių Lietuvoje, tačiau laikytojų liko nebe daug – apie 60, o prieš kelerius metus jų buvo per tūkstantį. Kitų rajonų patirtis rodo, kad ūkininkai, atsisakę kiaulių, dažniausiai prie jų auginimo sugrįžti nebenori, tačiau norintiems išeitis yra“, – sako Ž. Vaišvila.
Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, norintiesiems auginti kiaules galima naudotis parama biosaugos priemonėms įsigyti ar atnaujinti. Lėšas ūkininkai galės skirti dezobarjerams, dezomedžiagoms, vienkartiniams rūbams ar batams, tvoroms kiaulių tvartams aptverti, durų vartams, langams, sandarinimo medžiagoms ir panašiai.
Už kiaulę – 100 eurų
Nors smulkieji ūkininkai neskuba atsisakyti kiaulių auginimo ir kuria naujus ūkius, Žemės ūkio ministerija pasitraukusiems iš kiaulininkystės smulkiesiems kiaulių augintojams už kiekvieną kiaulę siūlo sumokėti po 100 eurų. Taip pat jie gali gauti ir iki pusantro tūkstančio eurų paramos kitiems gyvuliams įsigyti ir naujam verslui kurti. Ministerija informuoja, kad kiaulių laikytojai, atsisakantys jų auginimo afrikinio kiaulių maro paliestuose šalies regionuose ir norintys gauti kompensacijas, paraiškas savivaldybėms dar gali pateikti iki šių metų vasario 1 d.
Pagalbos teikimo kiaulių laikytojams taisykles, skatinant vykdyti afrikinio kiaulių maro prevencijos priemones, žemės ūkio ministras patvirtino dar 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Paraiškas kviečiami teikti atsisakantieji kiaulių auginimo, jeigu jų kiaulių laikymo vietos yra rajonuose, kuriuose 2018 metais nustatyti afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai šernams arba kiaulėms. Pagalbą gali gauti pareiškėjai, kurie paskutinį mėnesį prieš taisyklių įsigaliojimą laikė nuo 1 iki 100 suženklintų bei registruotų kiaulių ir iki 2018 m. gruodžio 31 d. visas jas paskerdė.
Taip pat jeigu sudarė sąlygas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) ištirti skerdžiamas kiaules laboratorijoje dėl AKM bei įsipareigos 3 metus nuo pagalbos skyrimo dienos nelaikyti kiaulių. Paraiškų priėmimo laikotarpiu pareiškėjams reikia kreiptis į savivaldybės administraciją pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą arba juridinio asmens buveinės adresą.
Maras dar nesitraukia
Specialistų teigimu, kiaulių maro protrūkis vėl galimas gegužės–lapkričio mėnesiais, ir tikėtina didesnis Žemaitijoje, kur smulkių kiaulių augintojų dabar daugiau negu Aukštaitijoje.
Nors pastaruoju metu Panevėžio rajone AKM nebuvo diagnozuotas kiaulių laikymo vietose, laukinėje gamtoje virusas nesiliauja guldęs šernus – kritusių nuo šios ligos šernų vis dar yra.
Ž. Vaišvila skaičiuoja, kad nuo 2016 metų gruodžio iš viso Panevėžio rajone afrikinis kiaulių maras buvo nustatytas 778 šernams (699 nugaišusiems ir 79 sumedžiotiems). Daugiausia tokių šernų fiksuota Naujamiesčio seniūnijoje – 255, Upytės – 147, Krekenavos – 116, Miežiškių – 87, Ramygalos – 55, Panevėžio – 42, Vadoklių – 25, Karsakiškio – 19, Velžio – 12, Paįstrio ir Smilgių – po 8, Raguvos – 4. Paskutinį kartą nugaišęs šernas rastas rugpjūtį Naujamiesčio seniūnijoje.