Neseniai vykusiame XIV tarptautiniame literatūros festivalyje „Panevėžio literatūrinė žiema 2018“ Velžio gimnazijos abiturientė Eglė Pilkauskaitė tapo Aukštaitijos regiono moksleivių skaitymų konkurso laureate, tačiau nubrėžti liniją, kur prasideda ir kur baigiasi jaunos kūrėjos ribos, neįmanoma. Ne vienu talentu apdovanota aktyvi menininkė sako pati nežinanti, kur baigiasi kūrybinių ieškojimų kelias.
Kūryba – gyvenimo būdas
Eglei – dar tik aštuoniolika. Ji – Velžio gimnazijos mokinė. Mokykloje lanko chorą, solinį dainavimą, teatro pamokas, yra mokinių parlamento narė. Pirmūnė dalyvauja anglų kalbos olimpiadose, jaunųjų filologų konkursuose, Lietuvos moksleivių dainuojamosios poezijos festivaliuose-konkursuose „Mano senas drauge…“, vaikų ir moksleivių konkurse „Dainų dainelė“, kuria tekstus. Savo kūrybą ji yra skaičiusi ne tik Panevėžio literatūrinėje žiemoje, bet ir Lietuvos rašytojų sąjungos mokinių „Poezijos pavasarėlio“ metu. Dalis eilėraščių yra išleisti „Jaunųjų kūrėjų almanache 2016“.
Dar vienas merginos talentas – piešimas. Šiemet E. Pilkauskaitė žiūrovams pristatė dvi personalines piešinių parodas. Viena jų veikė Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje, kita – dar ir dabar atvira lankytojams Panevėžyje, kavinėje „Kavos dėžutė“. Be to, jaunos kūrėjos svajonėse glūdi ir dar viena – tapybos ant drobės paroda.
„Kūrimas, kaip gyvenimo būdas, – jau seniai yra mano dalis. Nebuvo atskaitos taško, nuo kurio ėmė ir prasidėjo mano, kaip menininkės, kelias. Joks nušvitimas staiga neaplankė – viskas prasidėjo nuo ankstyvos vaikystės“, – sako E. Pilkauskaitė.
Svajonė – iliustruoti knygas
Eglės talentą piešimui pirmiausia pastebėjo tėvai, vėliau mokytojai ir kiti. „Po penktos klasės mamos draugai klausė, ar nenoriu lankyti dailės mokyklos. Tuo klausimu buvau kategoriškai nusiteikusi – nenorėjau, kad man kažkas aiškintų, ką ir kaip turiu paišyti. Tačiau jau kitais metais manyje kažkas apsivertė ir pati panorau mokytis“, – prisimena Eglė.
Šiuo metu Panevėžio dailės mokykloje mergina mokosi tiksliniame kurse, nes baigusi gimnaziją ketina stoti į Dailės akademiją studijuoti grafikos. Ji nori mokytis iliustravimo, patiktų piešti vaikiškoms knygelėms. Dailininkė atvirauja, kad jai labiausiai patinka piešti žmonių veidus, nes jie visi skirtingi ir nėra nė vieno identiško. Ji niekada nesiimtų piešti architektūros ar matematinių piešinių, lygiai taip pat svetimi ir gamtos peizažai.
„Kažkada buvau užsidegusi piešti komiksus, bet dabar noriu piešti iliustracijas, nors daug kas sako, kad mano piešinių išvaizda netinkama vaikams. Piešiniai per tamsūs, vengiu detalių, piešiu netvarkingai ir chaotiškai. Psichologai sako, kad pagal štrichus galima pasakyti apie žmogau vidų – manieji kaip labai nervingo žmogaus. Sutinku, kad kai kurie darbai yra nešvarūs, tarsi drebančiomis rankomis būtų piešti, bet kartais man taip patinka“, – paaiškino Eglė.
Labiausiai apnuogina poezija
Paklausus, kuri meno sritis artimiausia menininkės sielai, Eglė atsakyti negalėjo: „Taip, kaip negaliu nepiešti, taip negaliu nedainuoti ir nekurti“. Vis dėlto Eglė pripažįsta, kad ją, kaip asmenybę, labiausiai apnuogina poezija. Ji išduoda sukrėtimus, ji supurto ir atveria narvą, kuriame kruopščiai slepiama realybė.
„Kartais, kai kalbu su draugais, išsprūsta kokia nors gera frazė. Automatiškai apie ją pradeda veltis eilėraštis. Kūryba gali kilti ir iš pačios netikėčiausios situacijos, neslėpdama užkulisių be jokių simbolių ją aprašau, tik herojų vardus pakeičiu pravarde“, – atvirauja kūrėja ir priduria, kad jeigu kas nors analizuotų jos eilėraščius, kas yra Eglės siekiamybė poezijos srityje, turėtų įvykti asmeninis pokalbis.
„Literatūriškai mano tekstus galima interpretuoti, bet tai nebūtų tiesa, todėl norėčiau kartu su kritiku išnarstyti kiekvieną mano parašytą eilutę, nes realybę pateikiu per metaforas“, – sako Eglė.
Tikslai – beribiai
Kūrėja neslepia, kad ateityje norėtų išleisti ir autorinę poezijos knygą pavadinimu „Gyvenimas be konteksto“. Ir tai tik vienas noras iš ilgo Eglės sąrašo. Mergina viliasi su rašančiu draugu išleisti ir bendrą kūrinį – knygą, kurioje sugultų vaikino kurtos novelės ir jos iliustracijos.
Mergina šypsodamasi sakė, kad menininkas gali daugiau ar mažiau daryti ką nori, galbūt todėl Eglė gyvena be jokių rėmų ir standartų. Ji unikalus talentas – moka groti gitara, ateityje planuoja mokytis groti ir pianinu. Laisvu laiku ji dalyvauja savanorystės veikloje, nuotoliniuose žurnalistų mokymuose, domisi filmų analizėmis.