Pravieniškių pataisos namuose kilęs „Pravieniškių mafijos“ skandalas, nusidrieskęs į kitas Lietuvos įkalinimo įstaigas, neigiamai paveikė ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dėl labai sunkių nusikaltimų du kartus iki gyvos galvos nuteistą ir kalėjime įkalintą vienos žiauriausios nusikalstamos „Tulpinių“ grupuotės lyderį Algimantą Vertelką, pravarde Pinčia.
Dėl nužudymų ir kitų sunkių nusikaltimų jau 17 metų Lukiškėse kalintis A. Vertelka ne vienerius metus bando ištrūkti iš griežčiausiomis įkalinimo sąlygomis garsėjančio kalėjimo – nors šaltakraujis nusikaltėlis bausmę atlieka paprastoje grupėje, tačiau vis tiek yra įkalintas nedidelėje dvivietėje kameroje. O norėtųsi geriau – gyventi kartu su „likimo broliais“.
Už gerą elgesį iki gyvos galvos įkalinti pavojingi nusikaltėliai gali būti perkeliami į Pravieniškių pataisos namų antrąją valdybą, kuriame yra įrengtas specialusis sektorius griežčiausia bausme nuteistiems asmenims. Čia kali keliasdešimt nuteistųjų, tarp jų – ir buvęs Kauno nusikalstamo pasaulio šulas Henrikas Daktaras.
„Tulpinių“ lyderis taip pat nori į Pravieniškes, ne vienerius metus rašo prašymus teismams dėl perkėlimo, tačiau jie atmetami – A. Vertelkai dar per anksti pagerinti kalinimo sąlygas.
Toks žudiko prašymas buvo atmestas ir šią savaitę – Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alenas Piesliakas galutine ir neskundžiama nutartimi paskelbė, kad dar neverta „Tulpinių“ lyderio perkelti iš Lukiškių.
Priimdamas nutartį teisėjas atsižvelgė ne tik A. Vertelkos asmenybę, jo elgesį kalėjime, bet ir situaciją ne tik Pravieniškių pataisos namuose, bet ir visose Lietuvos įkalinimo įstaigose.
„Atsižvelgiant į pataisos namų, kaip bausmės atlikimo vietos, tipą, dabartinę įtemptą situaciją vyraujančią pataisos namuose, (…) darytina išvada, kad A. Vertelkos perkėlimas į pataisos namus būtų pavojingas kitiems kaliniams ar net pataisos namų darbuotojams ir neužtikrintų nuteistajam paskirtos bausmės tikslų įgyvendinimo“, – nurodė teismas.
Apie pavojus kitiems kaliniams ir juos prižiūrintiems pareigūnams teisėjas užsiminė neatsitiktinai – nors Lukiškių kalėjimo administracija teismui perdavė teikimą dėl A. Vertelkos perkėlimo į pataisos namus, tačiau dokumentuose buvo pateikta ir psichologo išvada. O jose teigiama, kad „Tulpinių“ lyderis negali būti vertinamas vien teigiamai.
„Bendravimo metu A. Vertelka nuolat išryškina savo asmenybę, savo pasiekimus, bendrauja nustatydamas savo taisykles, apie save informaciją pateikia kaip išskirtinę, derybas veda atsižvelgiant į savo autoritetingumą, – nurodoma psichologiniame kalinio vertinime. – Jam svarbu būti dėmesio centre. Įgyvendinant asmeninius tikslus vengia konfliktinių situacijų, tačiau išreiškia kontroliuojantį elgesį ir linkęs valdyti situaciją.
Dėl iškilusių nemalonumų A. Vertleka linkęs kaltinti aplinkinius. Reikalauja iš aplinkinių dėmesio ir pagarbos dėl savo jaučiamos vertės. Nemato jokių bendradarbiavimo su personalu privalumų, tačiau dėl asmeninių poreikių gali bendradarbiauti.“
Pasak psichologų, A. Vertelka yra nuoseklaus, tačiau nepaslankaus mąstymo, tvirtų asmeniškų pozicijų, užsispyręs, ambicingas, aukštos savivertės, dominuojantis, linkęs lyderiauti ir kuo ilgiau išlaikyti lyderio poziciją.
„Šios apibūdintos nuteistojo socialinės ir psichologinės savybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis perkėlimo į pataisos namus atveju būtų linkęs dominuoti ir įtvirtinti savo statusą bei išskirtinę poziciją, – pažymėjo teisėjas A. Piesliakas. – Psichologinis nuteistojo portretas rodo, jog savo požiūrio nuteistasis iš esmės nepakeitė, o tik prisitaikė prie jam iškeliamų sąlygų.
Neatmetama galimybė, jog esant švelnesnėms sąlygoms atliekant bausmę pataisos namuose ir esant laisvesniam režimui, A. Vertelka turėtų dideles galimybes neigiamai paveikti kitus nuteistuosius.“
A. Vertelka Lukiškių kalėjime bausmę atlieka nuo 2001 m. lapkričio 23 d. Pataisos namų teikime perkelti „Tulpinių“ lyderį į Pravieniškių pataisos namus teigiama, kad kalinys yra taktiškas, kultūringas, konfliktiškų situacijų vengia, palaiko ryšius su artimaisiais ir kitais asmenimis, laisvalaikiu nuteistasis skaito knygas, sportuoja, žiūri televizijos laidas, dalyvauja organizuojamuose užsiėmimuose. Tačiau, pasak kalėjimo vadovybės, bausmės atlikimo laikotarpiu A. Vertelkai buvo skirta 14 nuobaudų ir 1 paskatinimas.
Didžioji dalis šių pažeidimų yra padaryta pakankamai seniai, tačiau, anot teismo, svarbu tai, kad paskutinis pažeidimas buvo padarytas 2016 m. vasarį, o nuobaudos galiojimas išnyko tik 2017 m. – tai rodo, kad iki gyvos galvos įkalintas kalinys savo elgesį ėmė keisti tik pastaruoju metu.
„Kiekvienas kalėjimo režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis nėra linkęs paklusti privalomoms taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis toliau galėtų atlikti bausmę švelnesnio režimo pataisos įstaigoje, – pažymėjo teismas. – Be to, A. Vertelkos pažeidimai buvo pasikartojančio pobūdžio (atsisakė eilės tvarka dirbti gerbūvio darbus, kameroje turėjo uždraustų daiktų, nevykdė pareigūnų reikalavimo), o tai rodo, jog net ir žinodamas apie savo netinkamą elgesį, už kurį gali būti baudžiamas, piktybiškai nesilaikė numatytų taisyklių ir kartojo nusižengimus. Nors nusižengimai yra nebegaliojantys, toks elgesys bausmės atlikimo metu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.“
Pasak teismo, tai, jog nuteistasis tik pastaruoju metu pradėjo keisti savo elgesį siekdamas būti perkeltas į pataisos namus, rodo, kad jis šiam perkėlimui dar nėra pasiruošęs.
„Teismas mano, kad tik nuoseklus tolimesnis nuteistojo elgesio stebėjimas ir jo pastangų vertinimas bei akivaizdūs nuolatiniai ir ilgalaikiai A. Vertelkos elgesio pokyčiai leis daryti išvadą, kad nuteistasis yra vertas būti perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui“, – rašoma neskundžiamoje nutartyje. Tuo metu A. Vertelka teismui nurodė, kad nuo 2006 m. už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose jis yra gavęs 15 papildomų pasimatymų ir apdovanotas 10 padėkos raštų.
„Taigi 15 papildomų pasimatymų, 10 padėkos raštų ir 1 paskatinimas nusveria 14 nusižengimų“, – įsitikinęs „Tulpinių“ vadeiva. Anot jo, visi kalėti iki gyvos galvos nuteisti asmenys Lukiškėse įvertinimai buvo tik patenkinami arba blogai. „Tik nuo 2015 m. pasikeitė tvarka ir atsirado įvertinimas – gerai, – teigė A. Vertelka. – Mano teigiamas vertinimas atsispindi psichologo, būrio viršininko, režimo skyriaus raštuose, aš esu tvarkingas, kultūringas, nekonfliktiškas ir nekeliantis pavojaus aplinkiniams žmogus.“
Šaltakraujis nusikaltėlis pabrėžė, kad Lukiškse nedirba, nes kalėjimo kalėjimo administracija neturi galimybės visų nuteistųjų aprūpinti darbu. „Iš viso yra apie 30 etatų, o norinčių dirbti kalinių yra apie 200“, – aiškino jis.
Teismui atmetus A. Vertelkos prašymą perkelti į pataisos namus, pakartotinai dėl kalinimo sąlygų sušvelninimo jis galės kreiptis po pusės metų.
Pirmą kartą Panevėžyje siautėjusių „Tulpinių“ vardas viešai nuskambėjo dar 1991 m., o vėliau į kalėjimą grupuotės lyderiai buvo pasiųsti už daugiau nei dvidešimt nužudymų, kurie buvo padaryti 1993-2000 metais, gauja žudydavo net savus: 1999 metais jų auka tapo „tulpinis“ Saulius Janonis. Vyriškio kūnas buvo įkištas į metalinę statinę ir paskandintas Dubulių tvenkinyje.
Kai kurias aukas tame pačiame ežere skandindavo įbetonuodami kojas į indus, kad neišnirtų. 1993-2000 metais įvykdyti „tulpinių“ nusikaltimai buvo aprašyti 62 baudžiamosios bylos tomuose.
Žiaurias egzekucijas savo sodyboje vykdę „tulpiniai“ planavo įsigyti mėsmalę, kurioje galėtų traiškyti lavonus, rašoma žurnalistinių tyrimų cikle „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“. Kaip įsigyti mėsmalę, tinkančią malti nužudytiems žmonėms, ne kartą buvo aptarinėjama „tulpinių“ lyderių susibūrimuose. Tokį įrenginį jie būtų įsigiję, jei ne kažkurio konsultanto praktiška pastaba: mėsos perdirbimo įmonėse malama atvėsinta skerdiena. Jeigu ne, mėsmalės stringa.
Atvėsinimas, kaip ir lavonų pjaustymas bei deginimas, ilgai trunkantis procesas. Idėjos įsigyti žmonių mėsmalę buvo atsisakyta tik dėl per ilgo paruošimo proceso ir nenoro sukelti įtarimų perkant didelį šaldytuvą. „Tulpiniai“ buvo kaltinami ir dėl buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo Gedemino Kiesaus ir jo sūnaus bei vairuotojo, Panevėžio prokurorės Vidos Kazlauskaitės bei Pasvalio policijos inspektoriaus Sergejaus Piskunovo ir dar 19 nužudymų. Iš viso jau ne pirmus metus Lukiškėse kalinčių nusikaltėlių sąraše buvo ne tik 24 nužudymai, bet ir teroro aktas (stomatologijos kabineto susprogdinimas), ginklų laikymas ir nešiojimas.
Pareigūnai buvo sušaudyti, kai važiavo automobiliu – paaiškėjo, kad „tulpiniai“ ketino nužudyti tik S. Piskunovą, o prokurore nuspręsta atsikratyti kaip nereikalinga liudytoja. „Tulpinių“ byloje buvo nagrinėjami ir buvusio „Mažeikių nafta“ vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino nužudymai.
2000 metų liepos 6 dieną pakeliui iš Vilniaus į Mažeikius dingo tėvas ir sūnus Kiesai bei jų vairuotojas. Kitos dienos rytą vieno Vilniaus Laisvės prospekto namo automobilių aikštelėje rastas G.Kiesaus visureigis „Mercedes-Benz ML 320“.
Manoma, kad 2000 metų liepos 6 dieną apie 22 val. „tulpiniai“ užpuolė Kiesus. Smurtaudami užpuolikai išgavo Kiesų banko kortelių kodus ir vėliau pasisavino daugiau nei 120 tūkst. litų. Mažeikiškiai buvo nužudyti, jiems nukirstos galvos, palaikai užkasti maždaug 20 kilometrų nuo Panevėžio ir aptikti tik 2001-ųjų lapkritį. Galvų nepavyko rasti iki šiol.
Prieš patekdamas už grotų A. Vertelka gyveno su tituluota gražuole, TV realybės šou „Baras“ dalyve Vilija Stankiuviene. Už grotų pasodintą mylimąjį moteris Lukiškėse lankė ne kartą, o nagrinėjant gaujos bylą atsisakė duoti parodymus. Moteris yra pelniusi „Misis Lietuva 1992“ titulą.