Paskutinieji metai pasaulyje buvo išties dramatiški – nuo nematyto lygio sausrų ir gaisrų Kalifornijoje iki viską niokojančių audrų visame pasaulyje.
Visa Europa šiais metais kentėjo nuo neregėtų karščių ir sausrų. Mokslininkai mano, kad jei mes ir toliau savo energetiniams poreikiams naudosime iškastinį kurą, ekstremalių gamtos reiškinių ir jų daroma žala tik didės.
Tačiau naujausiame mokslininkų tyrime teigiama, kad yra išeitis, kuri gali leisti sulėtinti klimato kaitą ir suteikti mums šiek tiek laiko, kol pereisime prie švarios energetikos.
Tyrime dalyvavo ir žinomas Pensilvanijos valstijos universiteto Žemės mokslų mokslininkas Michael’as Mann’as, kuris ištyrė modelius, apimančius vadinamuosius „kvazi-rezonancinius stiprinamuosius“ (QRA) atvejus.
QRA atvejai įvyksta, kai yra sutrikdoma visuotinė vėjų srautų struktūra, o karšto ir šalto oro „kišenės“ įstringa konkrečioje vietoje.
Jie yra tiesiogiai susiję su ekstremaliais reiškiniais, tokiais kaip sausros ir audros.
Tyrėjai teigia, kad jei XXI amžiuje priklausomybė nuo iškastinio kuro, kaip anglies ir naftos produktų, vis dar išliks, QRA atvejų padidės 50 proc.
Iš esmės tokius srovių srauto sutrikimus sukelia aerozoliai, kurie į atmosferą patenka deginant iškastinį kurą.
Mokslininkai teigia, kad jei anglis deginančios įmonės įdiegtų technologinius sprendimus, kurie leidžia, deginant anglį, išfiltruoti aerozolius – iki šio amžiaus vidurio gautume papildomo laiko pertvarkyti savo energetikos sektorių ir išvengtume ekstremalių gamtos reiškinių didėjimo.
Žinoma, tai toli gražu nėra panacėja nuo klimato kaitos problemų, bet tai žmonijai suteiktų papildomo laiko pereiti prie švaresnių energijos gamybos būdų, kaip atsinaujinančių energijos šaltinių, galbūt net ir branduolinės sintezės.
Tačiau jei žmonija nieko nedarys – remiantis šio tyrimo išvadomis – ateityje neabejotinai laukia dar daugiau sausrų, potvynių, karščio ir neįprasto šalčio bangų bei kitų ekstremalių gamtos reiškinių, kurie dar labiau kankins žmoniją.