Pastaruoju metu viso pasaulio dėmesį sukaustė siaubingos scenos iš pražūtingų gaisrų, niokojančių Kaliforniją. Kas dėl to kaltas?
Klimato kaita? Neatsakingas žmonių elgesys? O gal viskas kartu?
Žmonės reguliariai Kalifornijoje bei kitose vietovėse įplieskia gaisrus. Tam pakanka į sausus krūmynus numesti cigaretės nuorūką ar palikti iki galo neužgesintą laužavietę.
Remiantis tyrimais, žmonių vykdomos veiklos sukeltas globalinis atšilimas ir agresyvus gaisrų malšinimas – ilgalaikio federalinių ir valstijų miškų valdymo komponentai, gali paaiškinti pastaruoju metu padažnėjusius, žmonių gyvybių reikalaujančius gaisrus, kurie siaučia Kalifornijoje.
Ši vasara Kalifornijoje buvo ypač karšta ir sausa, kas paskatino miškų gaisrams palankias aplinkos sąlygas.
Dešimtys atliktų tyrimų rodo, kad žmogaus sukeltas globalinis šiltėjimas paaiškina išaugusį karščio bangų bei sausrų dažnį, intensyvumą ir trukmę, rašo upi.com.
Karštos ir sausos sąlygos didina miškų gaisrų tikimybę, tačiau net ir be ekstremalių aplinkos sąlygų, kylanti globali oro temperatūra, kuri yra augančio CO2 ir kitų šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų rezultatas, lemia tai, kad gaisrai yra vis dažnesni.
Keli tyrimai nustatė, kad globalinis atšilimas efektyviai ilgina gaisrų sezoną, kuris prasideda ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki pat rudens pabaigos.
Ekstremalus karštis Kaliforniją svilino didžiąją vasaros dalį, o keli tyrimai rodo, kad to priežastis yra lėtėjanti atmosferos sraujymė.
Mokslininkai mano, kad lėtesnė, labiau atsitiktinė atmosferinė sraujymė padeda paaiškinti ekstremalių meteorologinių reiškinių padidėjimą ir išsilaikymo tendencijas.
Šis fenomenas galėtų paaiškinti tiek ilgą laiką besitęsusias sausras, tiek ekstremalių kritulių atvejus.
Per kelis pastaruosius dešimtmečius, kuomet žmonija paspartino klimato kaitą, ji taip pat išplėtė gaisrams jautrius regionus.
Daugybė mokslininkų mano, kad agresyvi gaisrų slopinimo politika lėmė tai, kad miškai tapo nenatūraliai tankūs, dėl ko jie yra gerokai jautresni pragaištingiems gaisrams, kuomet liepsnos tampa nebekontroliuojamomis.
Tyrimai teigia, kad mažesni krūmynai ir medžiai, kurie yra lengviau užsidegančios augmenijos rūšys, karščio, sausros ir liepsnų nualintuose miškuose gali nurungti didesniuosius medžius, dėl ko kitas gaisras gali būti dar baisesnis negu buvęs prieš tai.
Vienas tyrimas nustatė, kad gaisrai Afrikoje skatina sausros sąlygas, dėl ko gaisrai kyla dar dažniau.
Joks tyrimas negali įrodyti, kad globalinis atšilimas tiesiogiai įplieskė bent vieną gaisrą, tarp jų ir tą, kuris kaip tik šiuo metu siaučia Kalifornijoje.
Tačiau vis daugėjant klimato tyrimų, jie rodo, kad miškų gaisrai ir toliau išliks didėjančia problema, bent jau kol žmonija ir toliau keis klimatą. Dideliems gaisrams ir toliau siaučiant, į atmosferą sugrįš anglis, kuri trukdys žmonijos siekius apriboti globalios temperatūros kilimą žemiau 2 laipsnių pagal Celsijų ribos.