Seimas ketvirtadienį apsispręs dėl jau statomų ir būsimų atliekų deginimo elektrinių statybų. Šią savaitę opozicijos iniciatyva šaukiami nenumatyti posėdžiai.
Pataisas trečiadienį apsvarstys Aplinkos apsaugos komitetas – jis spręs, ar pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, ar jį atmesti. Tada Seimas ir balsuos, ar priimti prezidentės pataisas, ar palikti rugsėjį Seimo priimtas pataisas, numatančias statybų ribojimus.
Seimas iš naujo svarstyti prezidentės vetuotas pataisas nusprendė praėjusią savaitę – už tai, kad jos būtų svarstomos iš naujo, balsavo 81 Seimo narys iš valdančiųjų, o 40 jų iš opozicijos norėjo, kad pataisos būtų laikomos nepriimtomis.
„Valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis BNS yra sakęs, kad frakcija sieks veto atmesti.
Norint veto atmesti reikia, kad už tai balsuotų 71 Seimo narys.
Pristatydama šalies vadovės motyvus, kodėl ji grąžino pataisas Seimui svarstyti, prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė tikino, kad visi reikalingi įstatymai, kurie reglamentuoja atliekų deginimo elektrinių statybas, yra suderinti su Europos Sąjungos teise ir priimti, tereikia jų laikytis.
Prezidentė pataisas grąžino pataisas Seimui tobulinti, nes pakeitimais be jokių pagrįstų aplinkosaugos kriterijų apribojamos galimybės statyti naujas jėgaines, nustatoma 20 km atstumo riba nuo gyvenamosios teritorijos, taip pat kvestionuojama jau statomų dviejų jėgainių ateitis.
D. Grybauskaitė siūlo naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių, taikyti ne niekur Europoje nenaudojamus geografinius apribojimus, o įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus. Deginamų atliekų kiekis taip pat turi būti kontroliuojamas – pagal ES direktyvas bent pusė atliekų privaloma perdirbti, o deginti tik perdirbimui netinkamas atliekas.
Seimo jau priimtoms pataisoms įsigaliojus, iškiltų grėsmė jau statomoms šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms – Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.
