Nuo rugsėjo įsigaliojusi etatinio apmokėjimo tvarka šalies mokyklose kelia sąmyšį ir nuvylė dalį pedagogų. Nors panevėžiečiai pedagogai nesiruošia piketais užpulti Panevėžio miesto savivaldybės, kai kurių švietimo įstaigų mokytojų žodiniai skundai jau pasiekė Švietimo ir jaunimo skyrių.
Pasak skyriaus vedėjo pavaduotojo Eugenijaus Kuchalskio, naujoji etatinio apmokėjimo tvarka mažesnėmis algomis palietė gimnazijų pedagogus. Tą patvirtino ir Panevėžio mero pavaduotojas, laikinasis meras Petras Luomanas. Jis pertvarką švietimo sistemoje pavadino skubota. Esą, skubotumas yra nebrandumo požymis.
Tvirtai tiki
Tačiau švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tvirtai tiki pertvarka ir sako, kad mokytojų atlyginimui skirtos lėšos savivaldybėms auga vidutiniškai 12 procentų ir esą, jokių prielaidų neišmokėti mokytojams atlyginimų nėra.
Ministrė teigia, kad visoms savivaldybėms biudžetas, skirtas mokytojų darbo užmokesčiui auga, vidutiniškai 12 procentų, ir melaginga teigti, kad jis auga tik mokykloms regionuose.
Nurėžė priedus
Panevėžio laikinasis meras P. Luomanas naujienų portalui JP sakė, kad skubotai įsigaliojusi etatinio apmokėjimo tvarka šalies mokyklose sukėlė sąmyšį ir dabar ministerijos specialistai važinėja po mokyklas aiškintis.
„Tas skubotas vertimasis per galvą sukelia sąmyšį. Tarkime, priedų nubraukimas sumažino pedagogų algas. Tai pajuto didžiųjų gimnazijų pedagogai – jiems priedai nuo 15 iki 20 proc. buvo nurėžti“, – kalbėjo P. Luomanas ir užsiminė, kad ministerija ne visus pažadus išpildė:
„Buvo ištransliuota, kad Panevėžys gaus 410 tūkst. eurų, o gavome 394,9 tūkst. eurų. Mes negavome per 15 tūkst. eurų. Teks aiškintis, kaip čia yra. Stebina, kad mažesnės mokyklos palankiai susidėliojo pinigai – gauna šiek tiek didesnius atlyginimus. Kita vertus, mokytojų skundai kol kas Savivaldybės nepasiekė.“
Gandą girdėjo
Panevėžio miesto savivaldybės Strateginio planavimo, investicijų ir biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Vaitelienė teigė, jog tik girdėjusi, kad Panevėžiui žadėta skirti 410 tūkst. eurų.
„Sunku pasakyti, ar tai apvalinimo klaida, ar tiek ir turėjo skirti. Gavome 394,9 tūkst. eurų. Antra vertus, pertvarka įteisinta skubotai. Per vėlai įsiteisėjo įstatymai ir nebuvo laiko tinkamai pasiruošti. Lėšas pamatėme tuomet, kai į duomenų bazę buvo suvesti moksleivių ir klasių skaičiai. Mano nuomonė, vertėjo viską pradėti nuo 2019 metų pradžios. Žmonės būtų pasiplanavę ir psichologiškai pasiruošę“, – kalbėjo specialistė.
Išlošė mažesnės mokyklos
Pasak jos, gimnazijų pedagogams neliko priedų.
„Todėl gimnazijos ir pajuto realiai pertvarką. Progimnazijos – mažesnės mokyklos – išlošė. Čia su lėšomis nėra blogai – mokytojams algos didesnės. Beje, skaičiuoju dabar, ar ministerijos skirtų lėšų pakaks“, – aiškino I. Vaitelienė, bet sakė, kad jos mokytojų nusiskundimai nepasiekė.
Išlindo klaidos
I. Vaitelienės nuomonė, etatinio apmokėjimo tvarkos metodikoje yra klaidų.
„Tą pripažįsta ministerija. Kol nedirbi, tų klaidų nesimato. Klaidos išlenda, kai pradedi dirbti. Ministerija taiso klaidas ir teigia, kad metodika bus patobulinta. Kai kuriems dalykams – mokymams namuose, švietimo pagalbai ir valdymui skiriama per mažai lėšų. Beje, buvo keli pasitarimai su ministerijos atstovais ir tas klaidas išsakėme. Jos bus taisomos, o nuo kitų metų metodika bus patobulinta“, – teigė Strateginio planavimo, investicijų ir biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė.
Progimnazijoms geriau
Švietimo ir jaunimo skyriaus vedėjo pavaduotojas E. Kuchalskis naujienų portalui JP prisipažino, kad oficialių skundų skyrius nesulaukė.
„Pasikalbėjus su švietimo darbuotojais, įvairių variantų galima išgirsti. Kaip ir buvo laukta ir tikėtasi, vieniems mokytojams padidėjo, o kitiems mokytojams algos sumažėjo. Tačiau galima tvirtinti, kad gimnazijose, net pedagogams turint tą patį krūvį, algos sumažėjo. Viskas susiję su anksčiau gautais priedais, kurių nebėra. Tačiau progimnazijos, kurios anksčiau skusdavosi lėšų trukumu, įsiteisinus naujai metodikai finansiškai jaučiasi geriau. Praktiškai progimnazijų pedagogams algos padidėjo nuo kelių iki keliolikos eurų“, – sakė E. Kuchalskis.
Išsigrynins nuo kitų mokslo metų
Anot E. Kuchalskio, Panevėžio gimnazijose, gal tik išskyrus R. Sargūno ir J. Miltinio gimnazijose, su algomis yra blogai.
„Kitose gimnazijose situacija pablogėjo. Kalbu apie ugdymo lėšų kišenę“, – skaičiavo pinigus skyriaus vedėjo pavaduotojas, bet negalėjo teigti, kad situacija keisis nuo sausio 1 dienos:
„Nemanau, kad pasikeis. Peržiūrėjus metodiką planuojama skirti papildomai lėšų, bet tai neišspręs problemos. Pavyzdžiui, pagal planą ugdymui namuose skirta 12 val. per savaitę, o finansavimas skirtas už 6 val. Mokyti reikia, o pinigų nėra. Visokių niuansų yra, todėl ministerija planuoja nuo kitų metų pradžios metodiką peržiūrėti. Manau, kad nauja metodika išsigrynins nuo kitų 2019-2020 mokslo metų.“
[quote_box_center] Naujoji tvarka
Nuo rugsėjo įsigaliojusi etatinio apmokėjimo tvarka kelia sąmyšį ir nuvilia dalį pedagogų.
Pagal naują modelį, nuo rugsėjo pamokinį mokytojų apmokėjimą pakeitė valandinis apmokėjimas – mokytojo etatą sudaro 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t. y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.
Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei. Numatyta, kad mokytojo etate darbas bendruomenei galės sudaryti iki pusės visų valandų skaičiaus per metus, pirmuosius dvejus darbo metus – iki 40 proc. visų valandų.
Etatinį mokytojų apmokėjimą planuojama įvesti dviem etapais: nuo 2018 ir 2019 metų rugsėjo mokytojams palaipsniui daugės apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.
Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 95 mln. eurų. [/quote_box_center]