Daugeliui šalies teatrų besiruošiant neišvengiamai artėjančiam sezonui, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre taip pat verda intensyvus darbas. Teatro kamerinėse erdvėse vyko lietuvių ir lenkų dramaturgijos kūrybinės dirbtuvės „Nepriklausomi 18-18“, organizuotos siekiant kūrybiškai apmąstyti šių dviejų nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį šįmet mininčių kaimynių drauge ir atskirai nueitą kelią.
Kūrybinės dirbtuvės Panevėžyje – tai jau antrasis Juozo Miltinio dramos teatro ir Torūnės Wilamo Horzycos vardo teatro (Lenkija) kartu organizuojamo projekto, kurį remia Lenkijos Adomo Mickevičiaus institutas ir Lietuvos kultūros ministerija, etapas. Pirmasis dirbtuvių etapas vyko šių metų gegužę Torūnėje, Tarptautiniame teatro festivalyje „Kontakt“.
Jo metu dalyviai drauge su kūrybinių dirbtuvių vedėjais Mariumi Ivaškevičium ir lenkų dramaturge plėtojo savo tekstų projektus, stebėjo festivalio meninę programą, dalyvavo susitikimuose ir diskusijose su menininkais bei Lietuvos ir Lenkijos bendrą istoriją tyrinėjančiais istorikais.
Juozo Miltinio teatre ką tik pasibaigusiame antrajame „Nepriklausomų 18-18“ etape prie dramaturgų prisijungė po keturis panevėžiečių ir lenkų aktorius, o šeštadienį, paskutinę šio dirbtuvių etapo dieną, teatro mažojoje salėje vyko uždari naujų pjesių eskizų skaitymai, kuriuos stebėjo ne tik Miltinio teatro kolektyvas, bet ir iš Lenkijos atvykęs Torūnės teatro meno vadovas, režisierius Pawełas Paszta.
Jis ne tik džiaugėsi gimstančiais naujais tekstais, originaliai interpretuojančiais bendras dviejų tautų istorines, politines, socialines ir emocines patirtis, bet ir vylėsi, jog šios kūrybinės dirbtuvės taps savotišku tiltu, vedančiu į glaudesnį dviejų teatrų kūrybinį bendradarbiavimą.
Panevėžio ir Torūnės teatrų bendrai organizuojamose dirbtuvėse dalyvauja po tris dramaturgus iš abiejų šalių: lenkai Martyna Wawrzyniak, Alicja Kobielarz, Hubertas Sulima ir lietuviai Matas Vildžius, Ingrida Ragelskienė, Dovilė Katiliūtė. Būsimų pjesių temos – labai įvairios.
Nuo dokumentine medžiaga paremtų tekstų iki, regis, mažyčių, subtilių, psichologinius žmonių tarpusavio santykių aspektus analizuojančių dramų, nuo bandymų šviežiai pažvelgti į bendrą abiejų kraštų istoriją bei istorinių asmenybių gyvenimus, iki mėginimų užčiuopti aktualius klausimus, susijusius su šiandieniniais lenkų ir lietuvių ryšiais.
Tekstus dirbtuvių dalyviai rašo savo gimtąja kalba. Vėliau baigtos pjesės bus verčiamos iš lietuvių kalbos į lenkų ir atvirkščiai.
Planuojama, jog trečiajame kūrybinių dirbtuvių etape prie dramaturgų ir aktorių prisijungs režisieriai, kurie parengs ir viešai pristatys naujai sukurtų pjesių skaitymus. Tokius pristatymus rudens antroje pusėje planuojama surengti Panevėžyje, Torūnėje, Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose. Užbaigtus ir išverstus pjesių tekstus rengiamasi spausdinti, išleisti ir pristatyti abiejų šalių teatro publikai, o įdomiausią, aktualiausią pjesę – pastatyti profesionalioje scenoje.
