Senovėje žmonės, pamatę žvaigždes su nutįsusiomis „uodegomis“, manydavo, kad tai nelaimių pranašai. Mokslininkų dėka, dabar jau žinome, kad bijoti nėra ko. Tai ne keistos žvaigždės, o nedideli dangaus kūnai – kometos. 2014 metais, įspūdingos kosminės misijos „Rosetta“ metu, ant vienos iš jų pirmą kartą nusileido žmonių sukurtas kosminis zondas.
Misija nuskristi į kometą buvo sugalvota dar prieš ketvirtį amžiaus. Tuomet Europos kosmoso agentūros mokslininkai su kolegų iš JAV pagalba ėmėsi konstruoti misijai skirtus kosminius aparatus.
Po dešimtmetį trukusio kruopštaus darbo, 2004 metais, erdvėlaivis „Rosetta“ su visa įranga buvo pagaliau paleistas į kosmosą. Jo taikinys – kelių kilometrų skersmens Čuriumovo-Gerasimenko kometa, skriejanti Saulės sistemoje. Erdvėlaivio kelionė iki šio dangaus kūno užtruko dar beveik dešimt metų. Priartėjusi prie kometos „Rosetta“ paleido robotinį zondą „Philae“. Nepaisant nesklandumų, jis sugebėjo pasiekti kometos paviršių ir taip kometa tapo jau septintuoju dangaus kūnu, kuriame pabuvojo žmonių sukurti objektai.
Zondas „Philae“ nesuveikė taip, kaip buvo planuota. Nepaisant to, misijos metu duomenų buvo surinkta tiek daug, kad mokslininkai dar daug metų turės, ką analizuoti. Štai „Rosetta“ padarytos itin aukštos raiškos nuotraukos leido mums pirmą kartą pamatyti kometą iš taip arti.
Be to, kometoje esančio ledo tyrimai parodė, kad vanduo Žemėje visgi atsirado ne kometų dėka – priešingai nei buvo iki tol manyta. Tikimąsi, kad tolimesni tyrimai padės dar geriau suprasti, kas yra kometos, iš kur jos atsirado ir kaip vyko Saulės sistemos evoliucija.
