Rugsėjį 103-ejų metų sukaktį pasitinkanti Berčiūnų pagrindinė mokykla, rodos, niekuo nesiskiria nuo kitų Panevėžio rajono pagrindinių mokyklų. Emigracijos paliestą, tačiau vis dar suolus užpildančios įstaigos duris kas rytą praveria apie 70 mokinių, o juos pasitinka 19 pedagogų. Ir pamokos čia vyksta įprastai, mokiniai siekia įgyti kuo daugiau žinių – tik kitaip.
Istorijos mokytojo Sauliaus Kurnicko iniciatyva mokiniai turi galimybę Lietuvos istoriją pažinti ne tik iš vadovėlių, bet ir pamatyti, paliesti tūkstantmečius skaičiuojančius istorinius eksponatus mokykloje veikiančiame muziejuje.
O ir vaikų laisvalaikis kartais pranoksta pačių pedagogų lūkesčius – mokiniai dalyvauja įvairiuose projektuose, į dangų leidžia raketas ir kartais įsikūnija į tikruosius detektyvus.
Muziejuje – istorijos pėdsakai
Daugiau nei prieš dvidešimt metų Berčiūnų pagrindinėje mokykloje įsteigtas kraštotyros muziejus šiandien tapo mėgstama moksleivių ir mokytojų vieta mokykloje. Muziejaus puoselėtojas, istorijos mokytojas, etnokultūros būrelio vadovas Saulius Kurnickas nori, kad mokyklos muziejus ugdytų vaikų tautinę savimonę, skatintų domėjimąsi savo krašto istorija, padėtų pažinti praeitį, todėl muziejuje esančias ekspozicijas mokytojas stengiasi papildyti naujomis.
Prieš kelerius metus S. Kurnickas surinko, sukvalifikavo ir restauravo senus daiktus. Muziejuje vietos rado žibalinių lempų kolekcija, tarpukario laikotarpio eglutės žaisliukai. Čia taip pat guli sukaupta medžiaga apie mokyklos, Berčiūnų ir kitų aplinkinių kaimų istoriją, įvairūs archeologiniai radiniai, etnografiniai, buities eksponatai, kurie apima net akmens ir geležies amžius.
Tai žiemgalių kovos kirviai, titnago skiltuvai, akmeninės trinamosios girnos ir kt. Vertingiausi iš jų – akmeniniai kirvukai, lankinė skliautakojė (V–VII a.) bei lankinė aguoninė segė (X–XI a.), grandis. Muziejuje taip pat galima rasti botagėlį „kančiuką“, audimo įrankius, senovinę skrynią, vyžas, klumpes, vedegas, stalių įrankius, lygintuvus, vieną seniausių muzikos instrumentą – arfą. Taip pat nemažai išsaugotų Antrojo pasaulinio karo artilerijos pabūklų fragmentų, šovinių, gilzių, vokiškas šalmas ir kt.
„Kolekcionavimo liga užsikrėčiau dar vaikystėje, kai į Ameriką emigravusios močiutės seserys iš Čikagos atsiuntė žibalinę lempą. Tuo metu su seneliu rinkom monetas, pradėjau kaupti molinius ąsočius ir viską, kas susiję su etnografija. O dabar surinktą medžiagą naudoju vesdamas istorijos pamokas“, – pasakojo S. Kurnickas.
Kelionė po Lietuvą
Anot mokytojo, šiuolaikiniams mokiniams labiau patinka netradicinės pamokos, todėl Berčiūnų pagrindinės mokyklos pedagogai stengiasi taikyti naujoviškus metodus, kurie skatina mokinių savarankiškumą, loginį mąstymą, aktyvų dalyvavimą ugdymo procese. Šiandienos mokyklai turi rūpėti ugdyti visapusišką žmogų, tad S. Kurnickas kartu su vaikais leidosi į pažintinę kelionę – mokykla dalyvavo Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos paskelbtame respublikiniame konkurse „Kelionė po Lietuvą“. Konkurso tikslas – įpaminklinti išnykusius Lietuvos vietovardžius.
Pedagogas džiaugiasi, kad šio konkurso metu mokiniams pavyko identifikuoti Berčiūnų apylinkėse gyvavusį Kapinės kaimą, kurio Lietuvos žemėlapyje nebėra. Šis kaimas iš Lietuvos žemėlapio išnyko po 1970 metų, jame neliko jokių sodybų. Kaimo gyventojai turėjo persikelti į gretimus Daukniūnų ir Berčiūnų kaimus. Mokinių dėka pavyko sukaupti žinių apie senojo Kapinės kaimo gyvenimą, žmonių papročius.
„Džiaugiamės didžiuliu mūsų mokinių entuziazmu renkant istorinę medžiagą. Jie surado senojo kaimo gyventojų, kurių vertingi prisiminimai užpildė didžiulę dalį baltųjų istorijos dėmių. Atlikti tyrimai pranoko lūkesčius – pavyko surasti senąsias šio kaimo kapinaites, kurių vizualiai aptikti būtų nebeįmanoma. Jų fragmentai išlikę Sanžilių miško teritorijoje, kur gausu medžių, krūmų. Tyrinėdami radome kapinių vartų fragmentų, vieną akmens paminklą bei nuostabaus grožio medinį kryžių, būdingą Aukštaitijos kraštui“, – pasakojo mokytojas.
Mokyklos bendruomenė nusprendė įamžinti išnykusį Kapinės kaimą – pagamino ir kapinaitėse pakabino ąžuolinę atminimo lentą, o LRT televizijos laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ buvo rodomas siužetas apie šią mokyklą ir jos pilietinę iniciatyvą.
Be to, siekdami atkreipti dėmesį į sunykusio, bet atrasto kaimo istoriją ir dalyvaudami LRT žurnalisto Virginijaus Savukyno globojamame projekte „Būk detektyvas“, mobiliojoje programėlėje berčiūniečiai paskelbė iššūkį „Kas mums primena išnykusį Kapinės kaimą?“ Programėlės „Būk detektyvas!“ idėja – susieti įvairias vietas su istorijomis. Ji ne tik paskatina atrasti tai, kas paslėpta, išspręsti galvosūkius, daugiau sužinoti apie savo krašto istoriją, bet ir pajudėti. Mokiniai domėjosi savo gyvenvietės istorinėmis vietomis, kūrė iššūkius, maršrutus ir jais keliavo.
Šimtmetį pasitiko su Liudu Mažyliu
Mokykla išskirtinai pasitiko ir Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Nusprendę šv. Kalėdas pasitikti kitaip, mokiniai kartu su mokytojais turėjo išskirtinę galimybę prisiliesti prie Lietuvos istorijos – Kaune susitiko su Lietuvos Nepriklausomybės Akto atradėju, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Liudu Mažyliu.
Po įdomios profesoriaus paskaitos Kauno Vytauto Didžiojo universitete, nuoširdaus bendravimo bei fotosesijos mokiniai susipažino su Leonido Donskio bibliotekos lobynais, lankėsi Vytauto Didžiojo karo muziejuje, kur atnaujino bei praturtino istorijos žinias. Šia kalėdine išvyka mokyklos bendruomenė pradėjo renginių ciklą, skirtą Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui – grįžę į namus mokiniai su mokytojais ant mokyklos sienos pakabino įspūdingo dydžio – 50 kvadratinių metrų trispalvę.
Sėkmė respublikiniame konkurse
Siekiant skatinti mokinių domėjimąsi savo valstybės istorija bei plėsti vaikų kultūrinį akiratį Berčiūnų pagrindinės mokyklos moksleiviai dalyvavo ir Lietuvos gimnazijų I–IV klasių mokinių integruotame istorijos-technologijų konkurse ,,Lietuvos Nepriklausomybei – 100“, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Jo metu moksleiviai iš įvairių medžiagų – molio, lino, medžio, popieriaus, audinio, metalo – kūrė originalius istorinius suvenyrus, skirtus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, atspindinčius istorinį 1914-1920 m. Lietuvos laikotarpį bei rašė rašinį.
Berčiūnų pagrindinės mokyklos devintos klasės mokinė Gabrielė Radišauskaitė kartu su istorijos mokytoju S. Kurnicku iš medžio išdrožė skulptūrą „Laisvės angelas“ ir, padedama lietuvių kalbos mokytojos Audronės Turulienės, parašė rašinį „Lietuvos Nepriklausomybės kovos (1914–1920 m.) Lietuvoje ir Panevėžio krašte“. Šiame konkurse berčiūniečiai užėmė trečiąją vietą.
Mokyklą garsina ir raketos
Veiklos Berčiūnų mokykloje netrūksta ir po pamokų – vaikai mielai renkasi į techninio modeliavimo laboratoriją, kur kartu su mokytoju Virginijumi Kulboku gamina įvairius rankdarbius iš medžio bei raketas. Vaikai dalyvauja techninio modeliavimo varžybose, yra moksleivių techninių sporto šakų spartakiados čempionai.
Mokiniai dalyvauja įvairiuose konkursuose – „Dubenėlis svajonių šuniukui“, „Sveikatos akademija“, „Lino žiedas“, projektuose „Saugi mokykla – laimingi vaikai“, „Neatrastas pasaulis knygose“, dalyvauja susitikimuose su rašytojais, rengia kalendorines šventes bendradarbiaudami su visa kaimo bendruomene.