Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai prisidėjo prie Europos Sąjungos tyrimo dėl sąsajų tarp maisto ir žiedadulkių alergenų bei kaip nuspėti galimą alergiją.
Per metus pas alergologus apsilanko vidutiniškai apie procentą visų Lietuvos gyventojų, nors su alergija susiduria maždaug kas trečias, o kas dešimtmetį sergančiųjų alerginėmis ligomis dvigubėja.
Atėjus pavasariui prasideda viena dažniausių alergijos formų – šienligė, atsirandanti dėl padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes.
Sukurta personalizuota alergijos simptomų prognozės sistema, skirta asmenims, kurie jautrūs žiedadulkių alergenams. Programėlė padeda daugiau sužinoti apie alergijos simptomus, parodo žiedadulkių krūvį, teikia informaciją apie oro kokybę.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai prisidėjo prie Europos Sąjungos tyrimo, kurio viena iš dalių – maisto ir žiedadulkių alergenų sąsajos.
Pavyzdžiui, jei žmogus skundžiasi, kad nutirpus sniegui jautrėja, ašaroja akys, prasideda sloga, galima klausti, ar jis valgo lazdyno riešutų. Jei nuo jų graužia burną, pacientas bus jautrus ir anksčiausiai pavasarį pražystančio lazdyno žiedadulkėms.
Jei alergijos simptomai pasireiškia balandžio pabaigoje, klausiama, ar ligonis valgo morkų, obuolių, persikų, abrikosų, kivių. Jei nuo šių produktų graužia burną – jis jautrus beržo žiedadulkėms.
Mokslininkai prognozuoja, kad išlikus dabartinėms sergamumo tendencijoms maždaug po dvejų metų kas antras Europos gyventojas sirgs bent viena alergine liga: alerginiu rinitu, egzema, maisto alergija, astma ar kitomis.
Plačiau apie tai – Urtės Korsakovaitės ir Lidijos Jankauskienės reportaže. 