Panevėžio muzikiniame teatre ketvirtadienį, balandžio 5 dieną, koncertuos pasaulinio lygio žvaigždė, operos primadona Nomeda Kazlaus. Tai ne tik koncertas Panevėžio publikai, bet ir labdaros koncertas, kurį organizuoja „Lions“ klubas. Garsi solistė mielai prisideda prie šios akcijos.
Kartu su iškilia operos soliste N. Kazlaus koncertuos Panevėžio muzikinio teatro simfoninis orkestras, kuriam diriguoja Vidmantas Kapučinskas bei išgirsite ilgamečio solistės pianisto Lino Dužinsko viražus bei duetus su soliste Laima Česlauskaite.
Primadona N. Kazlaus naujienų portalui JP prisipažino, kad labai miela atvažiuoti į Panevėžį ir koncertuoti labai šiltai publikai – panevėžiečiams. „Be to, – teigė ji, – labai svarbu ir prasminga prisidėti prie labdaringos veiklos.“
Prieš pat labdaros koncertą garsi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje operos solistė, sutiko atsakyti į keletą klausimų.
– Esate paslaptinga moteris. Kaip prisistatytumėt Panevėžio publikai?
– Negalėčiau sakyti, kad esu paslaptinga. Nes, kai tik būdama studente pradėjau aktyviai koncertuoti nuo 1997 m., tapau viešu žmogumi ir mano kūryba yra aiški ir žinoma nuo pat pirmų debiutų. Prisistatyčiau paprastai – operos solistė, laidų vedėja, pedagogė, įvairų tarptautinių konkursų komisijų pirmininkė ir narė. Daug sričių apima veikla, bet, kiek bevardyčiau savo užimamas pareigas – viskas susiję su kultūra ir su dainavimu. Ir tiesiog – esu mama, mylima ir mylinti moteris.
– Stebint jus – įspūdis, kad esate labai savarankiška ir nepriklausoma moteris. Tai taip ir yra?
– Tikra tiesa, dėkoju už komplimentą (šypsosi). Esu baigusi M. K. Čiurlionio menų mokyklą (anksčiau taip vadinosi). Ši mokykla yra unikali Europoje, nes nežinau kitos tokios, o joje visi mokiniai įgauna didžiulį atsparumą ir savarankiškumą. Mokykloje konkurencija – didžiulė ir nuo pat pirmų klasių turi išmokti planuoti laiką.
Tokį planą turėdavau, kad spėčiau viską padaryti. Net ir atėjus vasaros atostogoms nuo pirmųjų klasių ant sienos kabėdavo planai, ką turėčiau padaryti iki kitų mokslo metų pradžios. Tas mokėjimas planuoti ir žiūrėti į priekį ir išugdė savarankiškumą. Pati būdama pedagoge – esu tarptautinio edukacinio projekto „N. Kazlaus vokalo ir aktorinio meistriškumo vasaros akademija“ Palangoje įkūrėja ir meno vadovė – žinau, kaip to savarankiškumo ir planavimo reikia.
Beje, prieš keturis metus startavome pavadinimu „Palangos vasaros akademija“, bet atsirado poreikis konkretinti pavadinimą. Šiais metais ji akademija vyks liepos 16-21 dienomis Palangoje. Į mano akademijos užsiėmimus atvažiuoja įvairaus žanro atlikėjai, moksleivių grupės ir matau, kad šiais laikais jaunieji atlikėjai mažiau planingi nei buvome mes jų metų. Dažniausiai už juos daugelį darbų padaro tėveliai. Tarsi norėdami apsidrausti, kad jie visur spėtų.
Gi mūsų karta mokėjo planuoti ir tas savarankiškumas labai padėjo mano kūrybiniam procesui. Tačiau gyvenime reikia turėti ne vieną planą, o kai jų turi daugiau – tuomet kažką ir padarai.
– Koncertuojate kartu su žymiais pasaulyje atlikėjais. Ar populiarumas galvos neapsuko?
– Kai pradėjau 2000 metais dainuoti su Montserrat Caballe – ji mane pakvietė po meistriškumo kursų – iškart ant stalo atsirado 7 kontraktai pagrindiniams vaidmenims geriausiuose pasaulio teatruose ir festivaliuose.
Tie pirmieji metai, kai pakliuvau į patį aukščiausią lygį – geriausi kontraktai, viešbučiai, apartamentai, privatūs vairuotojai – turiu pasakyti, kad galvą jaunam žmogui vis tiek šiek tiek apsuka. Nes nelabai supranti, kas vyksta, kodėl vyksta. Tačiau esu dėkinga savo tėveliams, kurie su manimi, kai dar buvau vaikas, kalbėjo apie vertybes. Karjera ir pasiekimai yra vienas dalykas, o žmogus ir žmogiškos vertybės – kas kita. Turiu puikų pavyzdį su Montserrat Caballe.
Su ja ne tik dainuoju – nuo 2000-ųjų esu jos scenos partnerė ir istoriškai jos paskutinė scenos partnerė – moteris operinėje scenoje. Beje, esu vienintelė lietuvė, su ja dainavusi. Bet mus sieja ir labai artima draugystė. Man ji kaip antra mama, aš jai – kaip antra dukra, nes ji turi dukrą Montsitą (taip ją vadiname) ir sūnų Bernabe. Suvokdama jos gyvenimišką mokyklą supranti, kad šioje žemėje esame laikini, bet turime atlikti savo misiją ir savo darbus.
Vienas padaro daugiau, kitas mažiau. Esame atlikėjai, dainininkai ir muzikos tarnai. Muziką padedame atskleisti žiūrovui be jokio savęs susireikšminimo ir iškėlimo aukščiau. Todėl ta sėkmė – labai sąlyginis dalykas. Kad ir su Nikolajumi Baskovu, su kuriuo buvo labai įdomi istorija. 2000 metais dainavau Maskvoje, atidarant salę „Gostynij dvor“, kartu su Montserrat ir jos dukra bei su ispanų tenoru Oscar Marin, tai N. Baskovas su savo agentu sėdėjo publikoje ir klausėsi koncerto.
Tuomet jo galvoje gimė planas-chuliganas. Jei su M. Caballe gali dainuoti lietuvė, tai jis taip pat nori dainuoti. Pradėjo ieškoti kelių. Skirtumas toks, kad man už dainavimą kartu su Montserrat mokėjo pinigus, o N. Baskovo atveju – jam teko mokėti pinigus, kad galėtų dainuoti su ja. Tačiau, nežiūrint į tuos niuansus, N. Baskovas – labai aukšto lygio atlikėjas savo žanre ir žmogus, kuris jaučia kito žmogaus talentą, paprastumą, gyvenimo trapumą.
Tik tokie žmonės ir gali būti šalia M. Caballe. Ir ji ir aš, mes labai nemėgstame chamų, nekultūringų, netalentingų ir susireikšminusių žmonių. Juolab, kad Montserrat praėjusi skurdą – jai teko miegoti su tėveliais ir po atviru dangumi pokario metais. Kai žmonės praeina tokius gyvenimo etapus, ta materija, šlovė ir pasiekimai yra labai laikini ir sąlygini. Todėl turėdama jos ne tik vokalinę, bet ir gyvenimišką mokyklą, galiu drąsiai sakyti – populiarumas man galvos nesusuko.
– Kaip jums pavyksta savo laidoje „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“ prakalbinti žymius žmones?
– Pirmiausia, daugelis mano pašnekovų yra mano kolegos, todėl man lengva su jais bendrauti. Be to, myliu žmones ir manau, kad esu tam gimusi. Taip jau yra, tai mano esybė, kaip ir dainavimas.
Didžiulis malonumas dainuoti ir kalbinti juos, t.y. bendrauti su kolegomis, pasaulinio garso kultūros ir meno asmenybėmis. Mano profesija bei bendravimas su jais repeticijų ir privačiu metu turėjo įtakos, kad atsirastų autorinė laida. Labai smagu ir malonu atverti kitą žmogų.
Galiu pastebėti vieną dalyką, turiu artisto empatiją – gebėjimą įsijausti į kito padėtį, kuris persijungia, prisiderina prie pašnekovo. Jei pašnekovas rimtas, tokia tampu ir aš, jei linksmas – tokia esu ir aš. Kalbinau amerikiečių tenorą Lawrence‘u Brownlee, tai prakrizenome visą laidą. Pokalbiuose jaučiuosi kaip žuvis – tai mano stichija, mano vieta. Kaip ir dainavime. Be to, moku aštuonias kalbas, bet negaliu pasakyti ir paaiškinti, kaip jas išmokau. Tai gavosi natūraliai ir labai paprastai.
To nesureikšminu, nes taip tiesiog yra. Kita vertus, vieną kalbą reikėjo išmokti vienam reikalui, kitą – kitam. Taip susiklostė aplinkybės. Kitas dalykas, nuo mažens esu išmokyta gerbti kitą žmogų, jo talentą ir gebėjimus, todėl mano santykis su scenos partneriais, su pokalbių dalyviais nesikeičia, o jie jaučia tai ir žino, kad bus parodyti gražioje šviesoje, elegantiškai, patraukliai.
Pamenu, kaip kalbinau Dimitrijų Chvorostovskį (mirė pernai lapkričio mėnesį), tai jis pasakė tokį komplimentą: „Nomeda, turbūt padarei daug interviu, nes viskas kaip sviestu patepta?“. Pasakiau, kad viso labo tai tik antras pokalbis. Jis pasidžiaugė, kad interviu metu jautėsi pagrindiniu asmeniu. Dar sakė, kad paprastai televizijų žurnalistai dažnai stengiasi save parodyti, o ne atskleisti pokalbio dalyvį. „O čia viskas buvo apie mane“.
Atsakiau, kad laida ir yra apie jį, o ne apie mane. Juolab, kad laidose esu tik tarpininkė tarp žiūrovo ir pašnekovo, kurio asmenybę turiu pateikti. Noriu, kad žmonės išgirstų sėkmės istorijas ir jomis pasidžiaugtų bei rastų įkvėpimo jose. Beje, šį sekmadienį balandžio 8 d. kartos mano laidą su M. Caballe, verta pamatyti.
– Galite persikūnyti į daug personažų, net į rokerę. Tai sudėtinga padaryti?
– Tai yra artistiniai gebėjimai. Jei turi savyje plačią paletę, pojūtį, tuomet gali labai lengvai persikūnyti. Svarbiausia nejausti baimės. Scenoje atlikėjas turi tapti ir būti pačiu drąsiausiu asmeniu – organiškai tapti bet kokiu kitu įtikinamu personažu, net ir labai tolimu pačio prigimčiai. Juolab, kad scenoje esame ne mes, tampame tik personažais. O tai yra laikinas momentas. Todėl artistui persikūnyti yra paprasta, tai jo profesija, pašaukimas.
– Koncertuojate prestižiniuose pasaulio teatruose. Koks bus koncertas Panevėžio muzikiniame teatre?
– Su panevėžiečiais susiklostė labai gražūs santykiai. Tai bendravimas su „Lions“ klubu. Berods tai buvo 2015 metai. To koncerto metu buvau supažindinta su Panevėžio muzikinio teatro soliste Laima Česlauskaite, kuri jau trejus metus iš eilės lankosi mano akademijoje, ten paruošėme labai sudėtingą Normos ariją iš V. Belinio op. „Norma“.
Laimutė – talentinga ir perspektyvi solistė. Ji atvyks ir šiais metais vasarą pas mane į akademiją ruošti naujas partijas. Labai džiaugiuosi jos darbu Muzikiniame teatre. Šiame koncerte kartu su ja dainuosime duetu. Dainuosiu solinius kūrinius, gros teatro orkestras, diriguojamas maestro V. Kapučinsko. Programoje skambės ir operų, ir operečių muzika.
Kartu su manimi atvažiuoja ir mano pianistas L. Dužinskas, taigi skambės ir kameriniai kūriniai. Bus labai linksmas, mozaikinis koncertas, kuriame skambės ir naujų kūrinių. Labai miela atvažiuoti į Panevėžį ir koncertuoti labai šiltai publikai – panevėžiečiams.
Be to, labai smagu prisidėti prie labdaringos veiklos. Pasinaudodama proga, visus panevėžiečius kviečiu ir į Vilnių, į mano tradicinį, gruodžio 15 dieną, rengiamą kasmetinį šventinį Gala koncertą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Atvyks garsiausias kontratenoras Baltijos šalyse Sergejs Jegers, diriguos maestro Constantine Orbelian. Visų laukiame!