Panevėžio rajono savivaldybės Taryboje pristačius Kontrolės komiteto ataskaitą politikams kilo nemažai klausimų – Savivaldybės turtas naudojamas neracionaliai. Ypatingai užkliuvo bendrojo lavinimo įstaigų, kultūros ir daugiafunkciniai centrų pastatai. Katastrofiškai mažėjant rajone gyventojų, vaikų skaičiui minėti pastatai teišnaudojami 55 procentais.
Rajono savivaldybės Tarybos Kontrolės komiteto pirmininkė Daiva Juodelienė mano, kad, norint išspręsti visapusišką pastatų panaudojimą, reikia susėsti ne tik politikams, bet ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijai. Politikės nuomone, opią problemą būtina spręsti bendromis jėgomis.
Sujungti pastatus
Rajono Tarybos narys liberalsąjūdietis Jonas Katinas naujienų portalui JP sakė, kad nors ir pritarė Kontrolės komiteto 2017 atliktų darbų ataskaitai, jį stebina, jog joje nėra užsiminta, kaip būtų galima racionaliau minėtus pastatus išnaudoti.
„Kultūros ir rajono mokyklų pastatai išnaudojami tik 55 procentais. Galbūt Savivaldybės administracija rajono merui Povilui Žaguniui nepateikia visos informacijos apie pastatų panaudojimą. Mano galva, yra galimybė tuos pastatus panaudoti visapusiškai juos sujungiant. Tarkime, į pustuštes mokyklas sukelti bibliotekas, kultūros įstaigas ir tie pastatai taptų daugiafunkciniais. Tuomet būtų sutaupytos lėšos pastatų šildymui. Be to, atlikus tokius sujungimus, nebereikėtų uždarinėti mokyklų ir rajone nebūtų tiek daug tuščių pastatų“, – siūlė politikas.
Spręsti bendrai
Kontrolės komiteto pirmininkė D. Juodelienė sakė, kad tuštėjančių pastatų klausimą būtina spręsti.
„Skaudi problemą ir ją būtina spręsti. Manau, kad ją turėtų spręsti ne tik Tarybos valdančioji dauguma, bet ir opozicija. Be to, vertėtų į pagalbą pasikviesti ir Savivaldybės administraciją, bendruomenes bei rajono verslininkus. Galbūt visiems susėdus atsirastų racionalus variantai ir problema būtų išspręsta“, – svarstė D. Juodelienė.
Problema skaudi
Rajono meras P. Žagunis naujienų portalui JP sakė, kad tai labai skaudi problema.
„Galima kalbėti apie tai, bet pastatų tuštėjimo kalbomis nesustabdysi. Šį klausimą spręsti sudėtinga. Rajone daug tuščių pastatų, kuriuose anksčiau vyko veikla. Tušti buvusių mokyklų ir kitų įstaigų pastatai. Steigti daugiafunkcinius centrus – ne išeitis. Juolab, kad tokių centrų rajone – nemažai, bet, kai rajone katastrofiškai mažėja gyventojų, vaikų skaičius, kas lankysis tuose centruose. Pamenu, kad prieš kelerius metus rajone buvo galima priskaičiuoti 5,5 tūkst. vaikų, o dabar tėra vos 3,5 tūkstančio“, – kalbėjo rajono meras ir pridūrė:
„Šią problemą reikėtų spręsti valstybės mastu. Nėra sukurtos strategijos. Mes savo jėgomis jos nesame pajėgus išspręsti. Kitas dalykas, jei Panevėžio mieste uždaroma mokykla, vaikams ne problema pasiekti kitą mokyklą – iki kitos vos kilometras. Rajone yra kitaip. Uždarius mokyklą, iki kitos mokyklos keliasdešimt kilometrų.“
Pastatų neperka
Pasak rajono mero, yra dar ir kita bėda.
„Uždarius mokyklas, reikia spręsti, ką daryti su tuščiais pastatais. Jie pardavinėjami, bet neatsiranda pirkėjų. Tokių pardavimui varžytinėse pastatų rajone daug, bet paskelbtose varžytinėse dalyvių neatsiranda, – teigė P. Žagunis.
[quote_box_center] Faktai
2017 metų rugpjūčio 31 dieną uždaryta Geležių pagrindinė mokykla, kuri galėjo talpinti 220 mokinių. Tais pačiais metais uždaryti Ramygalos gimnazijos Jotainių pradinio ugdymo skyrius ir Raguvos gimnazijos Šilų skyrius.
Uždarius mokyklą geležiečių vaikai ugdomi Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos Tiltagalių skyriuje ir Karsakiškio Strazdelio pagrindinėje mokykloje.
Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. uždaryti Velžio gimnazijos Katinų pradinio ugdymo skyrius, Miežiškių pagrindinės mokyklos Kurganavos skyrius.
Berčiūnų pagrindinė mokykla 2017 m. rugsėjo 1 d. reorganizuojama į Naujamiesčio vidurinės mokyklos skyrių.
Planuojama, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. Žibartonių ir Linkaučių pagrindinės mokyklos taps Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos skyriais. [/quote_box_center]