Antarktidos klimatas – šalčiausias visoje Žemėje. Vidutinė šio žemyno temperatūra siekia net minus 40 laipsnių Celsijaus, o žiemą neretai nukrenta ir dar žemiau. Net ir naktis ten trunka ištisus šešis mėnesius – tiek laiko Pietų ašigalyje Saulė nepakyla virš horizonto. Būtent dėl savo atšiaurumo ir nuošalumo Antarktida yra puiki vieta moksliniams tyrimams atlikti.
Nenuostabu, kad atšiauriausiame mūsų planetos žemyne beveik nėra gyventojų. Milžiniška Antarktidos teritorija nepriklauso nė vienai valstybei, tačiau joje galima statyti mokslinių tyrimų stotis. Kai kurios iš jų yra pakankamai didelės, kad turėtų savo autobusus, lėktuvų pakilimo takus, netgi vietinį laikraštį ar muzikos grupę.
Keli tūkstančiai šiose stotyse gyvenančių mokslininkų atlieka svarbius astrofizikos, geologijos, biologijos, klimato kaitos ir kitus tyrimus.
Dėl aplinkos panašumo į Marsą Antarktida yra puiki vieta imituoti astronautų gyvenimą tolimojoje planetoje ir taip išanalizuoti ilgalaikio gyvenimo griežtai izoliuotoje aplinkoje padarinius. Vasaros mėnesiais mokslininkai leidžiasi į ekspedicijas.
Jie išgręžia gręžinius ir ištraukia ledo kernus – cilindrinius stulpelius. Juose užkonservuota Antarktidos ir visos mūsų planetos praeitis – lede užšalusiuose oro burbuliukuose randama dujų, kurios tyrėjams atskleidžia senovės atmosferos sudėtį. Šalia Pietų ašigalio, giliai ledo sluoksnyje, įrengtas ir didžiausias pasaulyje neutrinų detektorius „IceCube“. Specifinių savybių turinčios nematomos dalelės neutrinai susidaro žvaigždžių branduoliuose, o jas gerai ištyrus mokslininkams galbūt pavyktų suprasti žvaigždžių gelmėse vykstančius procesus.
Mokslinėse Antarktidos stotyse stebimos ne tik ledo gelmės, bet ir dangaus skliautas – labai sausas, šaltas oras ir šešis mėnesius trunkanti naktis sudaro tam idealias sąlygas.
