Vyriausybė dėl nuošliaužų nuniokoto sostinės Gedimino kalno būklės nuo gruodžio 30 dienos paskelbė ekstremalią situaciją valstybės mastu.
Tai Ministrų kabinetas padarė atsižvelgęs į vyriausybinės Ekstremalių situacijų komisijos siūlymą. Valstybės operacijų kalno klausimu vadove paskirta kultūros ministrė Liana Ruokytė–Jonsson.
Šiuo metu ekstremali situacija dėl Gedimino kalno paskelbta Vilniaus miesto savivaldybės lygiu, tačiau gruodžio pabaigoje sueis pusmečio terminas, per kurį ji turėjo būti suvaldyta.
Pareigūnai teigia, kad ekstremalios situacijos paskelbimas valstybės mastu padės supaprastinti kalno tvarkymo procedūras, kritiniais atvejais leistų pasitelkti kariuomenę, policiją ar ugniagesius gelbėtojus. Vis dėlto šis sprendimas neturėtų pakeisti suplanuotų tvarkymo darbų eigos, nes Gedimino kalno tvarkymu ir iki šiol užsiėmė Kultūros ministerija.
Lietuvos geologijos tarnyba lapkritį perspėjo, kad Gedimino kalno deformacijos plečiasi, tikėtinos naujos nuošliaužos, tačiau ant jo esančioms Aukštutinės pilies liekanoms bei bokštui pavojus negresia. Ekspertai sako, kad nuošliaužas skatina gausus lietus. Specialistai įtrūkimus stebi visame kalne.
Anot kultūros viceministro Renaldo Augustinavičius, iš esmės sutvarkyti Gedimino kalną užtruks iki penkerių metų.
Iš viso Gedimino kalnui tvarkyti planuojama skirti apie 9 mln. eurų, tačiau tam gali prireikti daugiau lėšų.
