Kad vaikas augtų sveikas ir normaliai fiziškai vystytųsi, jam būtina pilnavertė mityba. Suprantama, vien maistu vaikas gyvas nebus, jam labai svarbi ir sveika psichoemocinė būsena šeimoje. Sukurti palankias gyvenimo sąlygas – visų tėvų pareiga. Būdami labai atsakingi, ne vienas pasiklysta informacijos sraute, ima abejoti, ko jų atžalai iš tikrųjų reikia, kas kenkia, o kas padeda, ką duoti valgyti ir ko ne?
Apie produktus, kurie būtini racione, o kurių reikia atsisakyti, apie reikalingus vitaminus ir mikroelementus kalbamės su Kauno „Natūralaus gydymo centro“ gydytoja homeopate Aiva Vaivariene.
Ir vaikų, ir suaugusiųjų sveikatą bei gerą savijautą lemia geras poilsis, fizinė veikla ir subalansuota mityba. Tačiau šiais laikais kiekvieną dieną gauti iš maisto visas reikalingas medžiagas yra labai sunku. Spartėjantis gyvenimo tempas ir nuolatos patiriamas stresas ragina ieškoti išeičių, kaip papildyti mūsų mitybą vitaminais, mineralais ir mikroelementais. Vienas pagrindinių mikroelementų augantiems vaikams – jų kaulų ir dantų vystymuisi – kalcis. Rekomenduojama kalcio paros norma 1-5 metų vaikams yra 600 miligramų. Atitinkamai 6-10 metų – 800-1200, paaugliams ir jaunuoliams (nuo 11 iki 24 metų) – 1200-1500 mg per parą. Įvairių šalių dietologų duomenimis, 75 proc. suaugusiųjų ir 70 proc. vaikų kalcio vartoja nepakankamai.
Kaulų audinys keičiasi visą gyvenimą, o stipriausi jie būna apie 35-uosius gyvenimo metus. Jei iki šio amžiaus nesukaupiama pakankamai kaulų masės, vyresniame amžiuje jie retėja ir didėja lūžių tikimybė.
Osteoporozės priežastys – pieno stiklinėje
Gydytojos A. Vaivarienės žodžiais, išties pastaruoju metu itin daug dėmesio skiriama sveikai ir taisyklingai mitybai. Labai daug prieštaringų vertinimų susilaukė pienas ir pieno produktai. Ilgą laiką įsišaknijęs tvirtinimas, kad pienas – kalcio šaltinis, specialistų teigimu visiškai neatitinka tikrovės.
„Vyresnio amžiaus žmonės, dabartiniai 70-80-mečiai, pokario karta, kone visi, kuriuos tiriame, visi serga osteoporoze – kaulų retėjimo liga bei artroze. Jeigu tirtume jaunimą, taip pat rezultatai būtų nelinksmi, tačiau jų niekas netiria, net jeigu ir vaikus tirtume, esu įsitikinusi, kad rastume pokyčių kauluose. Tačiau pastarųjų taip pat niekas netiria“, – apgailestauja gydytoja. – „Taigi, tiriant vyresnio amžiaus žmones, išaiškėjo, kad kalcio deficitas yra vos ne epidemijos lygio. Dvylika metų Amerikoje ir Australijoje trukusio tyrimo, kuriame dalyvavo 75 tūkst. moterų, išvados yra tokios: didesnis suvartojamo pieno kiekis neapsaugo nuo osteoporozės ir nemažina kaulų lūžių rizikos. Kalcio, esančio karvės piene, žmogaus organizmas neįsisavina. O būtent toji karta augo maitinama karvės pienu ir jo produktais.“
Motinos ir karvės pieno skirtumai – esminiai
Pasak homeopatės, nuo seno žinoma, kad karvės pienas jokiu būdu negali pakeisti kūdikiui motinos pieno. Pagrindinis skirtumas – motinos piene mikroelementai subalansuoti žmogui tinkamomis proporcijomis, todėl kūdikio organizmas sugeba pasisavinti visas jam naudingas medžiagas. Karvės piene fosforo yra per daug ir jis sutrikdo kūno rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Norėdamas neutralizuoti fosforą, kuris rūgština organizmą, žmogaus kūnas naudoja kalcį, kurį paima iš kaulų.
Iš kur gauti kalcio?
Pasaulio sveikatos organizacija griežtai rekomenduoja vaikus žindyti iki metų. Iki antrųjų metų motinos pienas būtinas imuniteto formavimuisi. Trečiaisiais metais, jeigu mama pajėgia, ir vaikas to nori, galimas maitinimo krūtimi pratęsimas – tai normalu, nors ir mamos pienas nebelieka pagrindiniu maistu. Taip auginamas kūdikis gaus būtiną kiekį kalcio ir kitų mikroelementų. Aišku, svarbi sąlyga, kad ir mamos mityba būtų pilnavertė.
Natūralūs augaliniai kalcio šaltiniai yra įvairios sėklos, riešutai bei daržovės. Sezamo sėklose kalcio yra vos ne 10 kartų daugiau nei varškėje, be to, daug jo yra kopūstuose, lapinėse salotose ir įvairiuose žalumynuose. Kalcio yra saulėgrąžų, moliūgų, kanapių sėklose, linų sėmenyse, aguonose.
Kam reikia kalcio papildų?
Šviežių daržovių parduotuvėse ir ūkininkų turgeliuose galima gauti ištisus metus. Gal ne visais metų laikais daržovės išlaiko stabilų naudingųjų medžiagų lygį, tačiau jų vis tiek ten yra. „Geriausiai mūsų racioną subalansuoja gamta, efektyviausiai naudingąsias medžiagas organizmas geriausiai pasisavina iš natūralių produktų“, – įsitikinusi gydytoja A. Vaivarienė. – „Tačiau kartais, kai kyla įtarimų dėl sveikatos, atliekame kraujo tyrimus, kad išsiaiškintume, kokių vitaminų, mineralų ar mikroelementų trūksta. Labai tikslius atsakymus gauname ištyrę paciento plauką, nes būtent plauko struktūra parodo ilgalaikį mikroelementų trūkumą. Kaulams, dantims, nagams svarbus ne tik kalcis, bet taip pat fosforas bei silicis, manganas ir varis bei kiti elementai.“
Nustatyti mikroelementų trūkumą galim ir iš išorinių požymių. Akivaizdu, jeigu vaiko pieniniai dantys pažeisti ėduonies, plaukai sausi, nagai trapūs, jeigu jis skundžiasi greitu nuovargiu, jeigu vaikas ar paauglys dažnai patiria kaulų lūžius, kad trūksta kalcio. Tokiais atvejai tiesiog būtina ne tik subalansuota bei pilnavertė mityba, bet ir kalcio papildai.
Kalcio preparatus turi vartoti ir tie, kam yra padidėjęs poreikis. Tai nėščios ir maitinančios moterys (per parą reikia 1200-1500 mg kalcio), moterys menopauzės periodu (1500 mg), vyresni negu 65 metų amžiaus vyrai ir moterys (1500 mg). Bėda ta, kad kalcis sunkiai pasisavinamas organizmo (25-30 proc.). Todėl jo trūkumas diagnozuojamas dažniau nei kitų mineralų. Kad organizmas geriau pasisavintų kalcį, būtina kartu gauti fosforo, magnio, stroncio ir vitamino D.