Prekyba maisto produktais internetu – dažnai nelegali



Šiais metais dėl įvairių pažeidimų interneto erdvėje, neleista realizuoti daugiau kaip 1,8 t maisto papildų ir apie 250 kg įvairių konditerijos gaminių. Už pažeidimus skirta daugiau kaip 350 eurų baudų, surašyti 2 Maisto įstatymo pažeidimo protokolai.

Kadangi prekyba elektroninėje erdvėje neturi sienų, o jos populiarumas nuolat auga, daugėja ir gyventojų pranešimų socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose apie prekybą įvairiais maisto produktais. VMVT specialistai nuo šių metų pradžios atliko 38 tyrimus, kurių metu buvo nagrinėjami  individualūs pranešimai elektroninėje erdvėje. Daugiau kaip 70 proc. patikrinimų atvejų nustatyta, kad vykdyta veikla – nelegali, t.y. užsiimta ja neturint būtinų leidimų, maisto tvarkymo patalpų, įrenginių ir pan.

Kasmet auga ir vartotojų, nusivylusių elektroninėje erdvėje reklamuotomis paslaugomis, prekyba „chemiškai neapdorotais“ šviežiais vaisiais bei daržovėmis, kulinarijos ir konditerijos gaminių ruošimas pagal užsakymus įvairioms šventėms ir kt. Nuo metų pradžios gauti 97 tokie skundai, trečdalis jų – pasitvirtino. Bene dažniausiai nustatoma, kad skelbimuose siūloma įsigyti „namų gamybos“ tortų, pyragų, kitų saldumynų ar Lietuvoje nenotifikuotų maisto papildų.

Pavyzdžiui, tiriant ne vieną vartotojo skundą ar analizuojant skelbimus socialiniuose tinkluose, skelbimų portaluose apie gaminamus ir pristatomus nurodytu adresu „naminius“ patiekalus, įvairius sumuštinius, desertus, kreminės ir miltinės konditerijos gaminius, nustatoma, kad maistas gaminamas namų sąlygomis, neužtikrinamos tinkamos maisto produktų laikymo sąlygos, patalpų ir įrenginių higiena, neaiški įsigytų žaliavų kilmė, dėl ko atsiranda rizika susirgti per maistą plintančiomis ligomis, ir kaip taisyklė – tokia maisto tvarkymo veikla būna nelegali, t. y. VMVT nekontroliuojama.

Maisto produktams, kuriuos siūloma įsigyti internetu, taikomi tie patys teisiniai reikalavimai, kaip ir parduodamiems ar tiekiamiems įprastu būdu. Gamintojai ar prekeiviai privalo užtikrinti, kad jų tiekiami rinkai produktai būtų saugūs ir kokybiški. Apsipirkdami internetu, vartotojai ir patys turi skirti daugiau dėmesio, pasitikrinti interneto svetainėje, ar pateikiama pakankamai informacijos apie produktą. Pavyzdžiui, ar nurodytas maisto produkto sudedamųjų dalių sąrašas, gamintojo (pardavėjo) pavadinimas, adresas ir pan.

Esant galimybei, internetu prekiaujančio pardavėjo pateiktą informaciją galima palyginti su informacija gamintojo interneto svetainėje, taip pat rekomenduojama iš anksto susisiekti su pardavėju ir išsiaiškinti, ar veikianti svetainė nėra fiktyvi.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Nuo apsaugos nuo sukčių iki geriausių pasiūlymų: kaip protingai apsipirkti internetu?

JP Redakcija

Internetu apsiperkantys lietuviai tikisi nemokamo prekių pristatymo ir grąžinimo

JP Redakcija

Internete apsiperkantiems Baltijos šalių gyventojams svarbiausia kaina

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads