Lietuvos geologijos tarnyba teigia, kad Gedimino kalne esamos deformacijos plečiasi, be to, nuošliaužos galimos ir kitose vietose.
„Pagal požymius šlaituose galima tikėtis ir naujų nuošliaužų dar nesudarkytose vietose“, – teigiama trečiadienį išplatintame tarnybos pranešime.
Jame sakoma, kad grunto poslinkiai ir įtrūkimai stebimi beveik visose kalno pusėse. Kartu pažymima, kad deformaciniai procesai lygina ir griauna tiek dirbtinius, tiek ir natūralius gruntus, požeminis vanduo kritiškai įmerkęs kalno gruntus, išplauna smėlingas smulkiąsias daleles.
Anot geologų, svarbiausias darbas būtų suformuoti kalno viršutinės aikštelės izoliaciją ir pilną kritulių vandens surinkimą bei drenažą.
„Gedimino bokštas ir Aukštutinė pilis šios dienos duomenimis yra stabilūs“, – pažymima sakoma pranešime.
Kalne vykdomi darbai trečiadienį aptariami Vyriausybės pasitarime. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę paragino Vyriausybę peržiūrėti Gedimino kalno tvarkymo planus, atsižvelgiant į gausius kritulius.
Naujausia didelė nuošliauža rytiniame Gedimino kalno šlaite įvyko šeštadienio rytą. Nuslinkus velėnai, atsidengė pagrindinio tako poliai, įgriuvo dalis pagrindinio tako.
Kultūros ministerija teigia, kad per pastaruoju metu vykusias nuošliaužas pagrindiniai kalno sluoksniai nepažeisti. Anot ekspertų, nuošliaužas skatina gausus lietus.
Didelius kalno tvarkybos darbus numatoma atlikti kitąmet.
