Panevėžio visuomenei G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje buvo pristatytas Senvagės ir Skaistakalnio parko su prieigomis sutvarkymo projektinis pasiūlymas. Projektą pristatė mažosios bendrijos „Pupa – strateginė urbanistika“ vadovas, architektas Tadas Jonauskis. Į pagalbą jis pasikvietė dendrologą ir Šiaulių universiteto dėstytoją Kęstutį Aukselį bei archeologinio paveldo ekspertą, archeologą Bronių Dakanį.
Dendrologas kalbėjo apie Senvagės ir Skaistaklanio želdynų tvarkymo specifiką, o archeologas pristatė Skaistakalnio žvalgomųjų archeologinių tyrimų išvadas.
Atgręš miestą į upę
Architektas ir bendrijos vadovas T. Jonauskis trumpai ir detaliai pristatė, ką Panevėžio miestui siūlo MB „Pupa – strateginė urbanistika“.
Pasak bendrijos vadovo, projektu „Nevėžio slėnis“ numatyta kurti vientisą miesto želdynų ir krantinių sistemą, vienijamą pėsčiųjų ir dviračių takais.
„Siūlome atgręžti miestą į Nevėžio upę, kurti takus, krantines ir poilsio vietas, kur miestiečiai galėtų leisti laiką stebėdami žaliąją aplinką. Pėsčiųjų bei dviračių takai sujungtų parkus į vientisą sistemą, užtikrintų pasiekiamumą“, – kalbėjo T. Jonauskis ir sakė, kad projektas apima gan didelę teritorija – 35 ha plotą.
Takai jungs poilsio zonas
Projekte yra numatytas naujas dviračių takas palei Nevėžį. „Jo trajektorija – „Ekrano“ marios, Skaistakalnio parkas, Senvagė, Nevėžio vingiai ir krantinės iki Kultūros ir poilsio parko. Atšakos jungtųsi su Laisvės aikšte, senamiesčio gatvelėmis, autobusų ir geležinkelio stotimis, pagrindinėmis gatvėmis.
Pagrindiniu Senvagės traukos objektu taptų žiedu vandenį juosiantis pėsčiųjų takas. Molinių plytų takas siaurėtų arba platėtų, taip kurdamas poilsio vietas.“, – detalizavo „Pupa – strateginė urbanistika“ vadovas.
Išlaikyti natūralumą
T. Jonauksis pasakojo, kad Skaistakalnio parke bus stengiamasi išlaikyti natūralias, gamtinį charakterį turinčias aktyvias poilsio zonas. „Jos koncentruojamos dvejose zonose. Pirmoji – atvira pieva bei prie jos įrengtos žaidimų aikštelės. Šią erdvę praplėstų panaikinti menkaverčiai želdiniai prie Nevėžio, būtų formuojami nusileidimai prie vandens. Atsirastų žaidimų zonos vaikams, paaugliams, lauko treniruokliai, suoleliai. Antroji zona – prie Žagienio upelio tvenkinukų ir J. Čerkeso-Besparnio sodybos“, – pasakojo projekto autorius ir teigė, kad projektas turi būti įgyvendintas iki 2019 metų gruodžio 30 dienos.
Gali būti ir lakštingalų
Dendrologo K. Aukselio nuomonė. Senvagės želdynai džiugina. „Jie susodinti neblogai – nesimato prastos netoli Senvagės esančių pastatų būklės. Želdynai – gražus ir naudingi: pušys, eglės, pocūgės, sidabriniai klevai, kalninės pušys. Tačiau, reikia pastebėti, Senvagės želdynus būtina prižiūrėti, nes kai kurie augalai tiek išsiplėtė, kad užstoja vaizdus į Senvagę. Beje, juos reikėtų prižiūrėti atsargiai – medžiuose gali būti paukštukų lizdų ir net gi – lakštingalų“, – žavėjosi Senvage dendrologas.
Parko augalai vertingi
Anot K. Aukselio, centrinė Skaistakalnio dalis vertinga želdiniais, todėl esama situacija būtų paliekama.
„Vertingi parko augalai gali papildyti Lietuvos augalų banką. Čia auga rusiniai (Sukačiovo) maumedžiai, juodosios pušys, klevai, ąžuolai, liepos, uosiai, kaštonai, riešutmedžiai, eglės. Skaistakalnio parke priskaičiuojama net 68 rūšių medžių ir krūmų. Vertingus augalus būtina išsaugoti, bet tuo pačiu juos reikia prižiūrėti. Juolab, kad anksčiau visi parkai turėjo sodininkus. Parkas dalijasi į dvi erdves – senoji ir naujoji. Tikiuosi, kad parkas, įgyvendinus projektą, bus išsaugotas, prižiūrimas ir puoselėjamas. Juolab, kad yra unikalių medžių, tarp kurių net ir penkiakamienis ąžuolas“, – aiškino dendrologas.
Atliko archeologinius tyrimus
Archeologas B. Dakanis teigė, kad atliekant tyrimus rasti net ir XVIII a. priskiriamų radinių.
„Vyko žvalgomieji tyrimai 66 kv. metrų plote. Rasta požeminė slėptuvė. Radiniai būdingi dvaro atributikai. Rasti dvaro akmenys, išlikusios grindinio dalys. Rekomenduojame jį išsaugoti, o kai kuriuos radinius, XVIII-XIX-XX a. laikotarpio, galima eksponuoti. Beje, archeologiniai tyrimai, Skaistakalnio parko rytinėje dalyje, buvo atlikti 2009 metais“, – kalbėjo archeologas ir papildomai pristatė Skaistakalnio dvaro ir parko istoriją.