Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) skelbia 2017 metų savivaldybių indeksus. LLRI atstovai sako, jog prastai besitvarkantys miestai ir rajonai galėtų kopijuoti geriau dirbančias ir taip gerinti žmonių gyvenimą.
Panevėžio miesto indeksas – penktas. Pernai metais Aukštaitijos sostinę lenkė Alytus.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas panevėžietis Povilas Urbšys sako, kad rodikliai rodo, jog Panevėžys žengia tinkamą linkmę, bet reikia sulaukti 2018 metų.
Parlamentaras įsitikinęs, jog jei indekso rezultatai bus geresni nei šiųmečiai, reiškia – miesto Savivaldybė dirba teisingai.
Rezultatu džiaugėsi
Seimo narys P. Urbšys naujienų portalui JP aiškino, kad praeitų metų rezultatai buvo prastesni.
„Alytus buvo pralenkęs. Vadinasi, tendencija rodo, kad rezultatai gerėja. Tik reikia nepamiršti, kad Savivaldybių vystymasis formuojamas eilę metų. Todėl reikia laiko, kad rezultatai keistųsi. Dabartiniai rezultatai rodo, kad, pasikeitus Savivaldybėje politinei valdžiai, rodikliai gerėja. Tai rodo, kad einama teisinga kryptimi. Tačiau reikia laiko, kad būtų galima įsitikinti, ar tai yra atsitiktinis gerėjimas, ar – sisteminis. Tai pamatysime kitais metais“, – sakė politikas.
Norėtų platesnio vertinimo
Pasak P. Urbšio, galima šiek tiek dvejoti LLRI vertinimais.
„Norėtųsi, kad savivaldybių indeksą vertintų ne tik LLRI. Institutas stebi daugiau rinkos tendencijas, o savivaldybės daugiau orientuotos į paslaugų teikimą. Norėtųsi platesnio vertinimo, kurį atliktų ministerijos. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija galėtų įvertinti regiono politikos tendencijas, savivaldybių vystymosi klausimus. Dabar gi, savivaldybių indeksus nustato viešosios įstaigos pagal atskirus kriterijus. Todėl nematome visumos. Norėtųsi matyti kompleksinį požiūri. Juolab, kad savivaldybėms nėra svarbus vien tik verslas. Tai viena iš sudėtinių dalių, o kur kultūra, švietimas, socialiniai dalykai? Beje, tik dabar, kaip komiteto pirmininkui pavyko gauti duomenis, kokios investicijos pasiekė regionus nuo 2007 metų. Vienam šalies gyventojui, pradedant minėtų laikotarpiu iki 2014-ųjų, vidutiniškai teko 3339 eurai investicijų. Panevėžio apskričiai skirta 730 mln. eurų, o Panevėžio miestui 174,5 mln. eurų“, – įvertino LLRI vertinimus Seimo narys.
Panevėžys – penktas
Vilnius – šalies investicijų traukos centras, čia sukoncentruota net du trečdaliai užsienio investicijų. Dėl to čia didžiausi atlyginimai, bedarbystė – viena mažiausių. Sostinė – vienintelė iš didžiųjų miestų, kur gyventi ir dirbti atvyko daugiau žmonių nei išvyko.
Antroje vietoje esanti Klaipėda sėkmingiau tvarko savo finansus, yra taupiai valdoma, miesto skola – mažiausia iš didžiųjų miestų. Trečias sąraše yra Kaunas – čia daugėja investicijų, savivalda geriau tvarkosi su finansais ir nekilnojamuoju turtu.
Ketvirtoje vietoje liko Šiauliai, toliau rikiavosi Panevėžys ir Alytus.
Sudaro septintą kartą
2016 metais didžiųjų miestų taip pat pirmavo Vilnius, po jo sekė Klaipėda, Šiauliai, Kaunas, Alytus ir Panevėžys, o tarp rajonų pirmavo Kauno, Klaipėdos, Druskininkų, Marijampolės ir Šilutės savivaldybės. Neefektyviausiai dirbo Ignalinos, Pagėgių, Raseinių, Zarasų ir Šilalės rajonų savivaldybės.
2017 metų indeksas paskaičiuotas pagal tai, kaip 2016 metais jos užtikrino žmogaus laisvę rinktis, skatino privačią iniciatyvą, kūrė palankias verslo sąlygas, taupė išteklius, garantavo veiklos skaidrumą. Buvo vertinamos aktualiausios savivaldybių veiklos sritys – komunalinio ūkio, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos, turto valdymo ir biudžeto.
LLRI indeksą sudarė septintą kartą. Jame įvertintos 6 miestų ir 54 rajonų savivaldybės.
[quote_box_center] Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:
taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
mažina administracinę ir biurokratinę naštą. [/quote_box_center]