Geologai siūlo atlikti papildomus geologinius ir geotechninius tyrimus, siekiant tiksliai įvertinti Gedimino kalno šlaito stabilumą, kad būtų galima tinkamai įrengti drenažo sistemą ir kitas priemones pašalinti vandeniui iš šlaito grunto.
Lietuvos geologijos tarnyba nurodo, kad preliminarūs Lenkijos geologų atlikti geofizinių kalno tyrimų rezultatai leidžia daryti išvadą, jog pietrytinis kalno šlaitas deformuojasi sparčiau, nei manyta ir todėl būtina jį stabilizuoti.
Pasak geologų, būtina išgręžti kelis gręžinius kalno viršuje, pietrytiniame šlaite ir pakilimo take paimant gruntų bandinius, taip pat atlikti geotechninį zondavimą ir laboratorinius gruntų tyrimus.
„Pietrytiniame šlaite reikia atlikti esančių statinių ir konstrukcijų vertinimą, išsiaiškinti konstrukcijų įrengimo gylius ir dabartinę būklę ir įdiegti greitąsias priemones kritulių vandeniui nuvesti nuo aukštutinės pilies pamatų. Reikia atlikti pietrytinio Gedimino kalno šlaito stabilumo modeliavimą, išskirti potencialiai nestabilias šlaito zonas, slysmo paviršius“, – nurodo tarnyba.
Anot geologų, atliekant modeliavimo darbus rekomenduojama patikrinti sąlygas, kai polaidžio ir liūčių metu šlaite išsikrauna požeminis vanduo, tuomet, vadovaujantis gautais tyrimų rezultatus būtų galima suprojektuoti ir įrengti nuolatinę sistemą kritulių vandeniui iš šlaito gruntų pašalinti.
Tokias išvadas Lietuvos geologijos tarnyba teikia atsižvelgdama į Lenkijos valstybinio geologinio instituto ekspertų atliktus tyrimus. Kelias savaites kalnas tirtas įvairiais geofiziniais metodais: elektrine tomografija, konduktyvumo matavimais, georadaru ir mikroseisminiais tyrimais. Išvados teikiamos Vyriausybei, Kultūros ir Aplinkos ministerijoms, Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Taip pat pažymima, kad gavus visus tyrimų duomenis, įvertinus esamas konstrukcijas, būtų galima parengti pietrytinio šlaito tvirtinimo projektą.
Vilniaus savivaldybė yra paskelbusi ekstremalią situaciją dėl kalno, tai leido Vyriausybei liepos pradžioje skubiai skirti beveik 3 mln. eurų skubiems kalno tvarkymo darbams. Kultūros viceministro Renaldo Augustinavičiaus teigimu, kitąmet sistemiškesniam kalno tvarkymui planuojami dar 5 mln. eurų.
Gedimino kalnas yra avarinės būklės, juo ypač susirūpinta po pernai ir šiemet šiaurės vakariniame šlaite susiformavusių nuošliaužų, ekspertai skelbia apie nuošliaužų pavojų ir pietrytiniame šlaite, kur stovi Aukštutinės pilies liekanos.
Kultūros ministerija informuoja, jog antradienį kalno šiaurės vakarų šlaite pradėjo dirbti specialus ekskavatorius, kuriuo įrengiami gruntiniai pagrindai nuošliaužos pažeistame šlaite, vėliau bus montuojama drenažinė, montuojamos tinkladėžės, užpildytos dolomitine skalda, bus atkuriamas buvęs žemės paviršius. Šiuos darbus ketinama užbaigti 2018 metų antroje pusėje.
Praėjusią savaitę kalno Aukštutinių rūmų kiemeliai, teritorija tarp rūmų sienų ir gynybinės sienos, taip pat archeologinių tyrimų vieta užklota lietaus vandeniui nelaidžia plėvele.
