Šiuolaikinėje vakarietiškoje visuomenėje kūrybiškumas yra vienas iš pagrindinių mokslo, ekonomikos, verslo, kultūros raidos variklių. Kūrybinės industrijos neretai yra produktyvesnės nei kai kurie kiti ekonomikos sektoriai, nekalbant apie tai, kad jomis kuriama skaičiais nenusakoma intelektualinė, estetinė, kultūrinė pridėtinė vertė.
Nuo pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metų Panevėžyje sklandė idėja apie meno ir amatų kvartalą, kuris koncentruotų miesto kūrybines pajėgas, būtų kultūros ir verslo sąveikos aikštelė. Sumanymas nebuvo įgyvendintas, bet kitų Lietuvos miestų ir Europos šalių patirtis parodė, kad tai tuomet buvo labai progresyvi mintis.
Tuo netrukome įsitikinti patys, kai atsivėrus sienoms vis dažniau ėmėme lankytis užsienio kūrybinėse rezidencijose, įkurtose istoriniuose pastatuose, ir kūrybinių industrijų centrais virtusiuose senuose fabrikuose. Matėme, kaip šios vietos akumuliuoja visą kultūrinį miesto ar miestelio gyvenimą, aktyvina vietos bendruomenę ir kuria traukos lauką atvykėliams.
Lietuvoje jau veikia keletas nuolatinių kūrybinių rezidencijų, bet tai itin mažas jų skaičius, lyginant su Vakarų Europos šalimis, kur jų yra dešimtys.
Ar tai įmanoma Panevėžyje? Be abejonės. Miesto menininkų kūrybinės iniciatyvos, glaudūs ryšiai su užsienio kolegomis, vietos kultūrininkų rengiami tarptautiniai forumai, simpoziumai, festivaliai rodo gebėjimą ir poreikį kurti šiuolaikinę erdvę, kurioje galėtų realizuoti naujus sumanymus, eksperimentuoti tiek vietiniai kūrėjai, tiek kitų šalių menininkai.
Juolab kad yra tam puikiai tinkama vieta – istoriniame Skaistakalnio parke esanti žinomo šviesuolio, advokato, poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodyba. Pragiedrulių vardu vadinta sodyba tarpukariu buvo inteligentijos susibūrimo vieta, čia lankėsi Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Antanas Vienuolis, vyko literatūriniai skaitymai, diskusijos, kameriniai koncertai.
Pragiedruliuose įkūrus kūrybinę rezidenciją, bus ne tik išsaugotas kultūros paveldo objektas, atkurta šiuo metu nykstanti sodyba, bet ir liks nepakitusi jos kultūrinė, švietėjiška paskirtis ir kartu suteiktas naujas, modernus turinys. Reziduojantys užsienio menininkai ne tik joje kurs, bet ir pažins Panevėžį bei regioną, vėliau skleis žinią apie jį savo šalyse.
Rezidencija bus aktyvi vietinių ir atvykusių kūrėjų bendro kūrybinio vyksmo platforma, suponuojanti naujas bendradarbiavimo galimybes. Menininkai galės mokytis vieni iš kitų ir tokiu būdu atverti naujus meno ir kūrybos kontekstus.
Meno profesionalai, studentai rengs edukacinius kūrybinius užsiėmimus miesto bendruomenei, vaikams, jaunimui, taip bus prikelta švietėjiška Pragiedrulių dvasia, kurią jos įkūrėjas poetas J. Čerkesas-Besparnis užkodavo sodybos pavadinime.
Kaip Panevėžio ekonomikos forume sakė literatūrologas, rašytojas Rimantas Kmita, gal į kūrybinę rezidenciją Panevėžyje atvykęs kroatas ar airis taps Nobelio premijos laureatu, liks jo buvimo čia ženklai – tekstai, nuotraukos ir tai bus pirma kaladėlė kuriant miesto mitą.
Galbūt panevėžietis menininkas, turėjęs galimybę kurti gerosios Pragiedrulių sodybos auros apgaubtose moderniose kūrybiniuose namuose, garsins Panevėžį visame pasaulyje. Tai būtų simbolinis kapitalas, tačiau jis neštų realią naudą miestui daug dešimtmečių, o gal šimtmečių į priekį.
Ar mes išsaugosime paveldą ir atmintį, ar pastatysime neįkainojamo kultūrinio kapitalo kalyklą – priklausys nuo mūsų, panevėžiečių, toliaregiškumo, valios ir išminties.