Seimui svarstant miškų urėdijų pertvarkos planą, dėl kurio kyla nesutarimų valdančiojoje koalicijoje, Vyriausybė ketina prašyti Konstitucinio Teismo įvertinti, ar Konstitucijai neprieštarauja dabar galiojančio įstatymo nuostata, įteisinanti 42 miškų urėdijas.
Anot kreipimosi projektą parengusios Teisingumo ministerijos, Miškų įstatyme numatytas konkretus urėdijų skaičius apriboja įstatymų Vyriausybei suteiktus įgaliojimus tvarkyti krašto reikalus, vykdyti jos programą, spręsti valstybės įmonių klausimus.
„Seimo įtvirtintas konkretus miškų urėdijų skaičius taip pat riboja galimybes Vyriausybei siekti, kad miškų urėdijos atneštų valstybės biudžetui didžiausias pajamas. Vyriausybė be Miškų įstatymo pakeitimo negali optimizuoti urėdijų veiklos ir įgyvendinti tiesiogiai ar per įgaliotą instituciją valstybės įmonių savininko teisių ir pareigų“, – rašoma Vyriausybės nutarimo projekte.
Be kitų argumentų, ministerija teigia, kad pagal konstitucinę doktriną įstatymuose negali būti nustatyta Seimo įgaliojimų, paneigiančių kitų valstybės institucijų konstitucinius įgaliojimus, todėl Seimo įsiterpimas į Konstitucijos ir kitų įstatymų reglamentuotą Vyriausybės kompetenciją tvarkyti krašto reikalus yra valdžių padalijimo principo pažeidimas.
Seimo komitetuose šiuo metu yra svarstomas Vyriausybės pateiktas miškų urėdijų reformos projektas. Būsima pertvarka kelia nesutarimų valdančiojoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei socialdemokratų koalicijoje. Reforma numato, kad vietoje šiuo metu esančių Generalinės urėdijos ir 42 regioninių urėdijų bus įsteigta 25 skyrius turinti viena valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Prie šios įmonės ketinama prijungti ir Miškotvarkos institutą.
Miškų urėdijose šiuo metu dirba apie 4 tūkst. miškininkų.
Reformos šalininkai sako, kad įgyvendinus pertvarką valstybinių miškų turtas bus naudojamas efektyviau. Kritikai teigia, kad panaikinus rajonines urėdijas išnyks darbo vietos ir taip jomis pasigirti negalinčiuose regionuose.
