Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) kreipėsi į teismą dėl kultūros ministrės sprendimo stabdyti valstybės finansavimą teatro rekonstrukcijai.
Tai patvirtina teatro atstovai.
„Šiai dienai gavome teismo nurodymą patikslinti ieškinį, šiuo metu dokumentai yra tikslinami. Jie yra priduoti anksčiau. Esmė yra tai, kad ministerija sustabdė finansavimą ir mes negalime tęsti pradėtų projektų. Esame sudarę sutartis, o sutartys iš mūsų pusės nesant lėšų nėra vykdomos, iš mūsų reikalaujama mokėti baudas, netesybas. Tai reikalauja papildomų lėšų ne tik iš mūsų, bet ir iš valstybės“, – BNS teigė teatro teisininkė Justina Masiulionytė.
Anot jos, kreipimasis įteiktas Vilniaus apygardos teismui.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kovo viduryje pranešė stabdanti finansavimo skyrimą LNOBT investiciniam projektui – scenos rekonstrukcijai, remdamasi gauta informacija iš Generalinės prokuratūros, kuri pernai atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl LNOBT investicijų. Ministrė sako besirėmusi principu, kad valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos galbūt neskaidriai vykdomiems projektams, be to, vadovui jau yra taikyta drausminė nuobauda, jis nesilaiko keliamų aukščiausių etikos reikalavimų.
Netrukus po šio sprendimo G.Kėvišas išplatino laišką Seimo pirmininkui ir didžiausioms parlamentinėms frakcijoms, nurodydamas, kad „toks neteisėtos žalos padarymas valstybės turtui gali būti vertinamas, kaip nusikalstama veika ir kalti asmenys turės prisiimti pilną atsakomybę“.
Scenos rekonstrukcija teatre buvo vykdoma nuo 2006 metų. Sąmatai buvo numatyta 22 mln. eurų, iki 2017-ųjų panaudota apie 15 mln. eurų, šiemet turėjo būti skirta 1,74 mln. eurų.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba kritikavo G.Kėvišą dėl situacijos, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G.Kėvišo sūnaus Martyno įmone „Riverside music LTD“. G.Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir STT vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos.
G.Kėvišas teismui buvo apskundęs VPT vasarį pateiktą neigiamą išvadą, kurioje nurodyta, jog G.Kėvišo nusišalinimas nuo pirkimų procedūrų buvo tik formalus ir neužtikrino pirkimų skaidrumo, pažeidė teisės aktuose įtvirtintus skaidrumo, nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principus. LNOBT vadovo skundus atmetė dviejų instancijų teismai – paskutinis tai padaręs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad VPT savo išvada G.Kėvišui jokių įpareigojimų neformulavo, tuo metu pats G.Kėvišas tvirtina, jog būtent remiantis VPT informacija jam skirta tarnybinė nuobauda. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiama galėjo būti nebent pati tarnybinė nuobauda.
Tyrimą dėl G.Kėvišo atlieka ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) – komisija aiškinasi, ar teatro vadovas nesupainiojo interesų, kai sūnaus organizuotiems koncertams prašė Vilniaus savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui gavo. Tuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija aiškinasi situaciją dėl G.Kėvišo pajamų.
G.Kėvišą iš pareigų trauktis ragina šalies vadovai, kultūros ministrė. G.Kėvišas to daryti sako neketinantis ir akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės „Riverside Music Ltd“, nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio Europoje surengti. Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti institucija.
