Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį parašė laišką Vokietijos prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui (Frankui Valteriui Šteinmejeriui) su lūkesčiu artimai bendradarbiauti dėl galimo Vasario 16-osios nutarimo perdavimo Lietuvos valstybei ir jos žmonėms.
BNS pateikia svarbiausius klausimus ir atsakymus.
Kokius argumentus turi Lietuva?
Lietuva neturi jokių teisinių argumentų reikalauti Vokietijos atiduoti Berlyno archyve rastą nutarimą. Tai Vokietijai teisėtai priklausantis istorinis dokumentas, todėl perdavimas galėtų įvykti tik Vokietijos valdžios geros valios politiniu sprendimu. Lietuvos lūkesčiai jau išsakyti aukščiausiu lygiu – prezidentės laiške, per užsienio reikalų ministrų pokalbį telefonu, šį klausimą diplomatai taip pat aptarė su kanclerės Angelos Merkel patarėjais.
Kaip perdavimas galėtų būti įformintas?
Tai galėtų būti speciali perdavimo sutartis ar susitarimas dėl deponavimo – atidavimo dokumentą saugoti. Šiuo metu aiškinamasi, koks yra dokumento teisinis statusas. Diplomatai svarsto, kad perdavimas galėtų būti pristatytas kaip Vokietijos dovana Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga.
Ar anksčiau buvo panašių atvejų?
2007 metais Vokietijos archyvarai padovanojo Lietuvai XV amžiaus bažnytinį raštą, priklausiusį Kauno Šventojo Nikolajaus koplyčiai. Tai buvo pirmas istorinis dokumentas, į Lietuvos archyvus sugrįžtantis iš Vokietijos. Prieš kelerius metus Lietuva perdavė Vokietijai kelis vertingus paveikslus, nuo pokario saugotus Lietuvos dailės muziejuje. Juos grąžinti vokiečiams įpareigojo Lietuvos teismai, patenkinę Vokietijos ambasados ieškinį.
