„Šiais laikais knygos labai brangios“, – vis dažniau skundžiasi knygų skaitymui prijaučiantys Lietuvos gyventojai. Nors neišgalintys nusipirkti norimos knygos turi galimybę ją skolintis iš bibliotekos, deja, tai ne visada išsprendžia problemą.
Situacija Lietuvos bibliotekose liūdnoka – populiaresnės knygos neretai reikia laukti 6 ar net daugiau savaičių. Tad knygų prieinamumą mažina ne tik didelės kainos, bet ir skurdus valstybės finansavimas bibliotekoms.
Ne išimtis ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka.
Jaučia milžinišką knygų stygių
Kaip naujienų portalui JP pasakojo G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė, biblioteka jaučia milžinišką knygų trukumą jau nuo 2008 metų, kai ekonominio nuosmukio laikotarpiu sumenko bibliotekų fondų atnaujinimo finansavimas.
Dabar jis yra net 35-40 proc. mažesnis nei 2008 m.
Tad nemažai knygų bibliotekose yra nusidėvėjusios, o naujausių leidinių trūksta – regionuose norimos knygos bibliotekų lankytojai eilėje kartais turi laukti ne vieną mėnesį.
Per 2008–2015 m. sumažėjo bibliotekų ir jų filialų skaičius, drauge sumažindamas ir registruotų vartotojų skaičių. Ir nors galima pasidžiaugti, kad apsilankymų bibliotekose dažnumas auga, mažėjantis vidutinis vartotojui išduodamų dokumentų skaičius signalizuoja poreikį didinti dokumentų fondo patrauklumą tradicinių paslaugų vartotojui.
„Norint skaitytojus aprūpinti naujomis knygomis, nukenčia egzempliorių kiekis, tad, jei ir turime naujos spaudos, tačiau mažais kiekiais“, – teigė R. Maselytė.
Valstybės politika – bibliotekų knygų fondų finansavimas
Pagal dar 2002 m. Vyriausybės nutarimą, bibliotekų fondams komplektuoti turėjo būti skirta 2009 m. – 10 190 tūkst. Lt, 2010 m. – 10 870 tūkst. Lt, 2011 m. – 11 550 tūkst. Lt, 2012 m. – 12 230 tūkst. Lt, 2013 m. – 13 110 tūkst. Lt.
Tačiau 2008 m. bibliotekų knygų fondų finansavimas sumažėjo ir knygų fondas bibliotekose atitinkamai susitraukė.
Bibliotekos skursta
Bibliotekos skursta, ypač trūksta naujų ir populiarių knygų. O regionuose bibliotekų lankytojai knygos laukia kelias savaites. Jeigu valstybė pirktų bibliotekoms pakankamai populiarių ir naujų knygų, didėtų knygų tiražai, o knygos kaina mažėtų ir knygynuose.
„Grožinė literatūra mūsų bibliotekoje nukenčia, kadangi prioritetą atiduodame mokslinei literatūrai. Romantinių knygų beveik neužsakome, mūsų pagrindiniai skaitytojai grįžusi studentija, kuriai reikia mokslinės literatūros išteklių“, – pasakojo G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos vadovė R. Maselytė.
Todėl leidėjai teikia bibliotekoms kiekvienos knygos privalomuosius egzempliorius (mažiausiai – 4 vnt., o jeigu knygos išleidimui suteikiama dalinė parama – 66 vnt. ar daugiau). Tačiau skaitytojams šių knygų nepakanka. Kiekvienam kūrėjui ir leidėjui svarbu, kad knygos būtų prieinamos skaitytojams ir išsaugotos ateities kartoms.
Kas lemia didelę knygų kainą Lietuvoje?
Lyginant su kitomis šalimis, akivaizdu – Lietuvoje knygų kainos iš tiesų nėra žemos. Vidutinė knygos iš populiariausiųjų penketuko kaina Lenkijoje yra mažesnė net trečdaliu ir tik 20 proc. didesnė Olandijoje, kur gyventojų pajamos yra 5–6 kartus didesnės nei Lietuvoje.
Viena iš priežasčių, kodėl knygų kaina Lietuvoje aukšta, yra maži tiražai, o būtent nuo tiražo dydžio ir priklauso knygos savikaina. Paruošti knygą, nupirkti autorines teises kainuoja tiek pat, kiek didžiulėje rinkoje. Tad kuo didesnis knygos tiražas, tuo mažesnė jos savikaina, tuo didesnės galimybės pasiūlyti leidinį už mažesnę kainą.
Deja, dėl mažo rinkos dydžio Lietuvoje vidutinis knygos tiražas mažas, todėl knygos savikaina santykinai didelė. Padidinti tiražą ir sumažinti knygos gamybos kaštus nelabai yra galimybių, nes rinka yra geografiškai apibota dėl kalbos. Iš kitos pusės, Lietuvos knygų rinkoje vyrauja koncentruota mažmeninė prekyba ir vertikali tiekimo grandinės integracija, todėl nepriklausomas leidėjas turi mažai svertų daryti įtaką galutinei kainai.