Seimas antradienį priėmė įstatymą, kuriuo uždraudžiama vaikams taikyti fizines bausmes. BNS pateikia svarbiausius klausimus ir atsakymus.
Kaip apibrėžiama fizinė bausmė?
Draudžiama fizine bausme bus laikoma „bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar kitaip fiziškai kankinti vaiką“. Įstatymas taip pat apibrėžia fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą.
Kokia atsakomybė numatoma už fizinių bausmių taikymą?
Įstatymas konkrečių sankcijų nenumato. Juo įtvirtinamas tik bendras principas, kad už smurtą prieš vaikus taikoma kitų įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Dėl konkrečios atsakomybės turėtų būti sprendžiama kiekvienu atveju – už pliaukštelėjimą baudžiamoji byla neturėtų būti keliama, o tėvai gali būti įpareigoti praeiti tėvystės mokymus. Kita vertus, prokurorai tikisi, kad priėmus įstatymą teismai ims keisti praktiką, mat dabar tam tikras smurtas kartais traktuojamas kaip teisėtos tėvų pastangos auklėti vaiką.
Kokie argumentai už ir prieš?
Draudimo šalininkai sako, kad bet kokios fizinės bausmės pažeidžia vaikų teises, kenkia jų vystymuisi, o nepavojingi pliaukštelėjimai ilgainiui gali peraugti į rimtą smurtą. Kritikai sako, kad tokiu draudimu valstybė pernelyg kišasi į šeimos gyvenimą, o dabartinių bendrų įstatymų pakanka bausti už smurtavimą.
Kokia situacija užsienyje?
Nevyriausybinių organizacijų teigimu, Lietuva tapo 52-ąja pasaulio šalimi, įstatymu aiškiai uždraudusia smurtą prieš vaikus. Toks draudimas egzistuoja Latvijos, Estijos ir Lenkijos įstatymuose, bet kai kurios Vakarų šalys, pavyzdžiui, Prancūzija ir Britanija kol kas tokių įstatymų nepriėmė. Rusija žengia priešingu keliu – šį mėnesį priėmė įstatymą, numatantį švelnesnę atsakomybę už smurtą artimoje aplinkoje.
Visą šalių sąrašą galima rasti čia.
