Visuotiniam šaukimui reikia bendro politinio sutarimo ir tinkamo pasirengimo, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Šiuo metu kariuomenės daliniams komplektuoti ir rezervui formuoti pakanka Valstybės gynimo tarybos numatyto ir įstatyme įtvirtinto šauktinių skaičiaus – kasmet nuo 3,5 iki 4 tūkstančių. Visuotiniam šaukimui reikia bendro politinio sutarimo ir tinkamo pasirengimo“, – šalies vadovės poziciją BNS antradienį perdavė prezidentės spaudos tarnyba.
Po susitikimo su kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos vadovybe ministras pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė, kad visuotinis vaikinų šaukimas į kariuomenę turi būti įvestas 2019 metais. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis mano, kad visuotiniam šaukimui per dvejus metus nebus suspėta pasirengti. Anot jo, tai galėtų būti įgyvendinta 2020 – 2021 metais.
Planuojama į kariuomenę šaukti visus be išimties mokyklą baigusius jaunuolius. Pasak ministro pirmininko, tokių kasmet yra apie 6 – 7 tūkstančiai.
Rengdamasi visuotiniam šaukimui, kariuomenė pirmiausia susidurtų su iššūkiu rasti jaunuoliams vietą daliniuose, nes jų užpildymas pastaruoju vidutiniškai siekia daugiau nei 70 procentų. Įvedus visuotinę tarnybą, reikėtų daugiau jaunesniųjų karininkų, kurie apmokytų karo prievolininkus. Kariuomenės duomenimis, dabartinėmis sąlygomis kariuomenėje trūksta apie 400 tokių karininkų.
Šauktinius taip pat reikėtų tinkamai aprūpinti, pradedant uniforma ir baigiant ginkluote bei ekipuote, o visos šios investicijos gali pakenkti brangiems šarvuočių, vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų ir kitiems įsigijimams.
Šiuo metu į kariuomenę kasmet šaukiama 3-3,5 tūkst. vaikinų nuo 19 iki 26 metų.
Šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione.
