Panevėžiečiai jau buvo pamiršę rūsčias žiemas, tačiau šiąnakt mieste šaltukas spaudė iki -20 laipsnių šalčio. Specialistai teigia, jog temperatūrai nukritus žemiau nulio pavojinga lauke būti išgėrus ar rūkyti, o pradėjus šalti galūnėms, trumpam padėti gali specialūs judesiai. Per didžiuosius šalčius stabdomi lauko darbai. Tuo tarpu, esant tokiems orams, „pagyvėjimą“ pajaučia ir Panevėžio nakvynės namai – į juos, kai temperatūra siekia kone 20 laipsnių šalčio, plūsta sušalę benamiai.
Kaip praneša medikai, vakar į Panevėžio ligoninę buvo pristatyta ir pirmoji šios žiemos šalčio auka – vyriškis nušalo plaštaką.
Nakvynės namuose daugėja žmonių
Kaip naujienų portalui JP teigė Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Aida Žygelienė, spaudžiant šaltukui Nakvynės namus užplūsta sušalę miestiečiai.
„Asmenų skaičius šaltomis naktimis išauga iki 40, tai yra dvigubai daugiau nei įprastai. O jeigu ir kreiptųsi daugiau, tikrai priimtume, nė vieno nepaliksime šalti“, – sakė A. Žygelienė.
Darbo inspektoriai perspėja, jog reikia laikytis reikalavimų
Užplūdus šalčiams, stoja darbai lauke. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) perspėja laikytis reikalavimų, antraip gresia nemažos baudos
Kaip sako VDI specialistai, kiekvienoje darbovietėje būtina įvertinti įvairiais sužalojimais gresiančius šalyje prasidėjusių žiemiškų orų pavojus. Visų pirma, tai pasakytina apie judėjimo kelių, laiptų, kiemų, darboviečių teritorijose, darbo vietų slidumą; itin pavojinga šiuo atžvilgiu statybose. Į orų kitimą reikia ypač atsižvelgti atliekant darbus aukštyje, miško darbus.
„Teisės aktai nurodo, kad, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip minus 10°C, dirbantiems lauke arba nešildomose patalpose darbuotojams privalu suteikti ne trumpesnes kaip 10 minučių specialias pertraukas ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Papildomų ir specialiųjų pertraukų skaičius, trukmė ir poilsio vieta, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, nustatomi kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse“, – naujienų portalui JP pasakojo Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Rimantas Trota.
Specialistai pabrėžia, jog d arbo patalpų oro temperatūra normuojama atsižvelgiant į dirbančiojo fizines pastangas atlikti darbą – kuo lengvesnis fizinis darbas, t. y. nereikalauja didelės fizinės įtampos bei jėgų jam atlikti, tuo aukštesnė turėtų būti darbo patalpų oro temperatūra (pvz., prekybos salės darbuotojo, siuvėjo darbo vietos temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 17 C, biuro darbuotojo – ne žemesnė nei 20 C).
Be to, visais atvejais darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus specialiais darbo drabužiais, apsaugančiais nuo žemos temperatūros.
Atsiranda pavojų
Žiemos metu taip pat atsiranda pavojų, susijusių su lauko sąlygomis naudojamomis darbo priemonėmis, tarp jų – ir potencialiai pavojingų įrenginių darbu. Pabrėžtina, kad darbas su kėlimo kranais turi būti sustabdytas esant stipriam vėjui, smarkiai sningant ar kai kiti veiksniai neatitinka krano naudojimo dokumentuose nustatytų sąlygų.
Savo ruožtu keleivinių lynų kelių (slidininkų keltuvų) savininkai turi būti tinkamai pasiruošę slidinėjimo sezonui: laiku atlikti šių įrenginių techninės būklės tikrinimus, numatyta tvarka juos nuolat prižiūrėti bei užtikrinti, kad naudojami įrenginiai būtų saugūs. O esant stipriam vėjui, sniegui, pūgai, apledėjimui, blogam matomumui ir kitoms sudėtingoms oro sąlygoms, jei jos kelia grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, darbus būtina nutraukti.
Gali sulaukti ir baudų
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo R. Trotos, tiesioginių baudų dėl šalčio poveikio nėra numatyta.
„Tačiau būtų galima taikyti Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnį. Darbo įstatymu, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, 3 ir 4 dalys, kur baudos juridinių asmenų vadovams ir kitiems asmenims yra nuo 80 iki 880 eurų, o jei dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių – nuo 500 iki 2000 eurų“, – teigė R. Trota.
Esant dideliems šalčiams patariama mažiau laiko būti lauke
O štai sveikatos specialistai įspėja, jog oro temperatūrai nukritus 20 laipsnių žemiau nulio ir pučiant stipriam vėjui, lauke stovintis žmogus gali jausti net 10 laipsnių didesnį šaltį. Tad net ir stengiantis lauke tokiu oru būti kuo mažiau, tam reikėtų tinkamai pasiruošti.
Svarbu, kad žieminė avalynė nebūtų ankšta. Rengtis geriausia natūralaus pluošto drabužius: vilnonius, medvilninius ar viskozinius, kadangi tokie audiniai šilumą išlaiko kur kas geriau, nei sintetiniai. Be to, sušilti gali padėti specialūs judesiai.
Panevėžio miesto Visuomenės sveikatos biuro specialistė Jūratė Valentinavičienė pabrėžia, kad greičiau sušąla alkoholį vartojantys bei rūkantys asmenys, tad tokių sveikatai kenksmingų įpročių žiemą reikėtų vengti, nes galima pakenkti net stovinčiam šalia.
J. Valentinavičienės teigimu, nušalusių galūnių negalima trinti ar dėti į karštą vandenį. Galūnė turi atšilti natūraliai, užklojus šilta antklode. Jei po 20-ies minučių neatšyla ar pradeda matytis bei jaustis nušalimo požymiai, rekomenduojama kreiptis į medikus.