Panevėžio miesto savivaldybėje lankėsi architektas Algis Vyšniūnas, kuris pristatė Dailės akademijos rengiamo Panevėžio miesto centrinės dalies urbanistinės plėtros alternatyvų tyrimo metodinius principus ir tarpinius rezultatus. Tiek miesto verslininkai, žiniasklaida ir miesto meras buvo supažindinti su miesto centrinės dalies rekonstrukcijos galimybėmis.
Architektas A. Vyšniūnas vykdo Panevėžio miesto architektūrinį planą. Kaip teigė Panevėžio miesto vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė, galimybė išgirsti architekto ir mokslininko A. Vyšniūno nuomonę apie Panevėžio miesto architektūrines galimybės yra ne tik labai svarbu, bet ir neeilinė galimybė šiam miestui.
„Po šio pristatymo tiek miesto valdžiai, tiek verslininkams ir kitiems atstovams bus daug paprasčiau suprasti miesto plėtros principus ir esama situaciją“, – apie miesto rekonstrukcijos pasiūlymus šnekėjo D. Gasiūnienė.
Kaip pastebėjo architektas A. Vyšniūnas, dažnai miesto planavimas paskęsta elementariose smulkmenose ir popieriuose, todėl itin svarbu suprasti bendrą procesą.
Netvarkingi teisiniai dokumentai
Mokslininkas prisipažino pradėjęs skaityti Panevėžio miesto architektūrinius planus, pasimetė. Dažnai pačių dokumentų sudėtingumas stabdo elementarius darbus.
„Susipažinus su bendrais Panevėžio planais vaizdas man neaiškus. Dokumentai neatsako į klausimą, kas yra Panevėžys: ar tai miestelis gamtoje, ar urbanistinis miestas su gamtos kampeliais. Kas įdomiausia, Panevėžyje niekas nešneka apie urbanistini vaizdą, o tik gamtinį, todėl pas jus yra tokių keistų dalykų. Turite aiškiai apsispręsti – kas yra Panevėžys?“, – kritika žėrė A. Vyšniūnas.
Sunku atrasti senamiestį, be jo Panevėžys – tik kaimas
Architekto teigimu, Panevėžyje yra problema, kaip ir Šiaulių mieste – sunku išskirti senamiesčio dalį.
„Bendruomenė turi pati apsispręsti, kas jai yra svarbu ir, kas jai yra senamiestis. Jeigu nėra senamiesčio, tai jau yra kaimo požymis“, – teigė architektas A. Vyšniūnas
Pats architektas A. Vyšniūnas Panevėžio miesto senamiestį mato Laisvės aikštę kartu su Senvage, kadangi šioje teritorijoje vyko pagrindiniai istoriniai pokyčiai.
Tačiau senamiesčio dalis neįsivaizduojama be kvartalinio pastatų skirstymo.
Panevėžio miesto centrinė dalis neturi kvartalinio suskirstymo, kas architekto nuomone, yra būtina.
Vienintelis geras dalykas – gatvių struktūra
„Panevėžio gatvių tinklas gana geras, miestas turi aiškią struktūrą. Nėra ištampytas. Retas miestas turi tokias aišku susisiekimo tinklą“, – sakė architektas.
O J. Miltinio dramos teatrą ir Laisvės aikštėje buvusį viešbutį „Nevėžis“, mokslininkas pavadino architektūrine klaida.
Buvo puikių planų
„Panevėžys turi krūvą puikiausių projektų ir idėjų, bet kažkodėl tai numirė. Miestas yra perspektyvus, tačiau reikia bendros vizijos ir idėjos“, – tokiais žodžiais savo pristatymą apie Panevėžio centrinės dalies rekonstrukciją baigė architektas A. Vyšniūnas.
Vyriausioji miesto architektė D. Gasiūnienė patikino, kad šis projektas tik pristatymų nesibaigs, tai pirmoji dalis. Po šio pristatymo miestas turėtų būti supažindintas su centrinės dalies maketais.
„Aišku, tęsime ir teisinių dokumentų korektūrą, nes tai yra didžiausia problema“, – pridūrė D. Gasiūnienė.
