Trečdalis kilogramo – tiek maisto atliekų kasdien vidutiniškai išmeta statistinis Europos Sąjungos (ES) gyventojas. Maisto švaistymo problema itin opi – kasmet ES sugeneruoja 59 mln. tonų maisto atliekų, tad siekiama šį kiekį iki 2030 metų sumažinti perpus. Maisto švaistymo problemos sprendimui svarbus ne tik atsakingo vartojimo bei tinkamo atliekų rūšiavimo skatinimas, bet ir maisto gamybos įmonių taikomos technologijos.
„Maisto švaistymas nėra vien namų ūkių problema. Skaičiuojama, kad daugiau nei ketvirtadalį išmetamo maisto sudaro jo gamybos ir perdirbimo metu susidarančios atliekos, tad dėmesys krypsta ir į gamintojų pusę. Vis daugiau gamintojų permąsto tradicinius gamybos modelius ir imasi inovatyvių sprendimų, tokiu būdu ne tik siekdami veiklos efektyvumo, bet ir gamybos metu prarandamų žaliavų mažinimo. Ne išimtis esame ir mes – įdiegėme ir sėkmingai naudojame ne vieną pasiteisinusį sprendimą“, – dalijasi didžiausios Baltijos šalyse duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintojos „Mantinga“ tvarumo projektų vadovė Domantė Lubytė.
Pasak jos, maisto pramonėje susidarančios žaliavų atliekos vis dažniau grąžinamos į gamybos procesą, taikant žiedinės ekonomikos principus. Vienas tokių plačiai naudojamų sprendimų – gamybos metu susidarančių trupinių grąžinimas į gamybą.
„Kiekvieną mėnesį surenkame ir į gamybą saugiai grąžiname iki 35 tonų trupinių. Trupinių grąžinimo į gamybą technologija padeda ne tik mažinti žaliavų švaistymą, bet ir siekti įmonės tvarumo strategijos tikslų. Vien praėjusiais metais perdirbome 280 tonų trupinių ir sieksime, kad šis kiekis ateityje augtų“, – sako D. Lubytė.
Trupiniai susidaro bandelių, skirtų prancūziškiems dešrainiams, gamybos procese – gręžiant ertmę, į kurią vėliau prekybos vietose dedami padažai ir dešrelės. Susidarę trupiniai yra grąžinami į tešlos paruošimo zoną ir dedami į kitų tokių pačių gaminių tešlą.
Pasak D. Lubytės, kadangi trupiniai yra tos pačios sudėties kaip ir gaminys, o jų kiekis tešloje būna nedidelis, pagamintas produktas ne tik neįgauna jokio šalutinio skonio ar aromato, bet ir nenukenčia jo kokybė.
„Nepanaudotų žaliavų grąžinimas į gamybą praktiškai apima tik tas žaliavas, kurias saugu grąžinti, nepaveikiant gaminamos produkcijos receptūros ir kokybės. Siekiant toliau mažinti susidarančių maisto atliekų kiekį ir žaliavų praradimus, praėjusiais metais buvo ištobulinta ir dar viena, sluoksniuotos tešlos grąžinimo į gamybą technologija – mūsų technologai rado būdą, kaip užšaldyti sluoksniuotos tešlos atraižas ir jas saugiai grąžinti į procesą kitos gamybos metu. Ši inovacija mums padėjo sutaupyti beveik 53 tonas tešlos atraižų per praėjusius metus“, – skaičiuoja tvarumo projektų vadovė.
Nestandartinė produkcija – stokojantiems, o netinkama vartoti virsta energija
Pasak pašnekovės, taupyti žaliavas padeda ne tik moderni įranga, technologijos, verslo požiūris, bet ir darbuotojų atsakomybė – daroma viskas, kad gamybos metu žaliavos būtų panaudojamos kuo efektyviau, darbuotojai patys aktyviai teikia pasiūlymus, kaip tobulinti procesus.
„Mažinti žaliavų švaistymą padeda darbų organizavimas ir įrangos suderinimas, greitas reagavimas į gedimą ir problemas, gamybų planavimas. Taip pat nuolatos stebimi ir vertinami kiti rodikliai: susidariusio broko kiekiai ir tipas, atraižų ir sąšlavų kiekiai – toks monitoringas padeda laiku imtis veiksmų“, – sako D. Lubytė.
Reikšmingai sumažinti maisto švaistymą „Mantingai” padeda ir nestandartinės produkcijos realizavimas. Nestandartinė produkcija, kuri yra saugi vartoti, perduodama „Maisto bankui“, „Maltos ordinui” ir kitoms organizacijoms. Praėjusiais metais stokojantiems gyventojams iškeliavo apie 120 tonų nestandartinės produkcijos ar žaliavų likučių. Galiausiai, tie gaminiai ar gamybos likučiai, kurie nėra tinkami vartoti, virsta energija – atiduodami biodegalų ar dujų gamybai.
„Atsakingas žaliavų ir maisto atliekų valdymas – viena iš mūsų tvarumo strategijos krypčių. Įmonė ganėtinai greitai auga, vykdo aktyvią plėtrą, planuoja naujų gamyklų ir gamybos linijų paleidimą. Visuose šiuose procesuose netrūksta iššūkių, bet tikime, kad kolegų profesionalumas ir teisingas įmonės požiūris ateityje parodys dar geresnius rezultatus“, – pabaigai priduria D. Lubytė.
