Rugsėjo 8 d. vakare Vilniaus universiteto ligoninėje (VUL) Santaros klinikose registruotas 33 m. donoras. Kiekvieno, ypač jauno, žmogaus išėjimas artimiesiems yra didžiulė netektis. Vis dėlto ir neapsakomo skausmo akimirka gali tapti tiltu į gyvenimą – mirusiojo organai gali išgelbėti ne vieno žmogaus gyvybę.
Po pokalbių su gydytojais sutikimą transplantuoti sūnaus organus pasirašė mirusiojo tėtis. Recipientai ir jų artimieji jam bus dėkingi visą gyvenimą.
Medikai po kruopščių tyrimų nustatė, kad transplantuoti tinkami donoro inkstai, kepenys, ragenos ir kaulinis audinys.
Inkstai dar šiandien VUL Santaros klinikose bus persodinti dviem tinkamiausiems recipientams. Ragenos ir kaulinis audinys kol kas bus saugomi Audinių banke. Bus paimta ir kaulinio audinio
Donoro kepenų transplantacija bus atliekama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikose. Medikai padarys viską, kad būtų išgelbėta 60 m. amžiaus recipientės gyvybė.
Gelbėja gyvybes
Kepenų transplantacijos Lietuvoje atliekamos jau daugiau nei 20 metų ir yra viena iš prioritetinių LSMUL Kauno klinikų ir VUL Santaros klinikų veiklos sričių. Transplantacijų proceso nenutraukė ir COVID-19 pandemija.
Pasak Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovo prof. Juozo Kupčinsko, kepenys transplantuojamos nustačius jose negrįžtamus pakitimus arba sergant kepenų vėžiu, tad tokia operacija dažnai yra vienintelis gyvybę gelbstintis gydymo metodas.
Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas doc. Tomas Vanagas pabrėžia, kad kepenų transplantacijos – vienos sudėtingiausių pilvo operacijų.
„Svarbi ne vien procedūra, bet ir paciento paruošimas prieš operaciją, jo būklės stebėjimas operacijos ir anestezijos metu ir paciento pooperacinis gydymas. Visi šie procesai – sudėtingi ir reikalauja ypatingo gydytojų profesionalumo“, – sako doc. T. Vanagas.