Šiandien nuo pat darbo dienos pradžios Panevėžio miesto vadovai važiavo į susitikimą su buvusio stiklo fabriko, o dabar AB „Klar Glass Lietuva“ vadovais, susipažino su įmonės veikla, gaminama produkcija, technologijomis, iškilusiomis problemomis, tačiau nieko paguodžiančio neišgirdo. Neatmetama galimybė, kad prieš keliolika metų lenkų kompanijai veltui perduotas fabrikas, daugiau kaip metus neišsilaikys.
Gamyba vyksta
Susitikime su Panevėžio stiklo gamintojais kartu su meru Ryčiu Račkausku dalyvavęs jo pavaduotojas Aleksas Varna naujienų portalui JP sakė, kad didžiausia problema ta, kad įmonės stiklo lydimo krosnies rekonstrukcijai reikia 7 mln. eurų investicijų. Anot vicemero, šiuo metu ne pačius geriausius laikus išgyvenantis fabrikas gamina stiklo tarą, lakštinį stiklą, automobilinius stiklus, turi tiekėjų ir pirkėjų, tačiau be investicijų jis pasmerktas.
„Kol kas gamyba tebevyksta, atsiskaitoma su darbuotojais ir kreditoriais, tačiau didžiausia bėda, kad akcininkai rūpinasi tik pelnu, o ne socialinėmis problemomis. Dabar fabrike dirba apie 330 darbuotojų ir dėl tvyrančios nežinomybės geriausi specialistai jau palieka įmonę“, – sakė A. Varna.
Priklausys nuo akcininkų
Vicemero teigimu, buvęs stiklo fabrikas išgyventi turi dvi galimybes: akcininkai turėtų parduoti akcijas ar jų dalį arba patys turėtų investuoti ar pritraukti investicijas. A. Varnos žodžiais, bendrovės akcijas ar dalį jų ketino įsigyti „Kauno stiklo“ bendrovė, tačiau akcininkai sandoriu kažkodėl nesusidomėjo. Situaciją sunkina ir tai, kad fabriko turtas priklauso Turto bankui.
„Kaip verslininkas, manau, kad fabriko išlikimas priklausys nuo akcininkų sprendimo: ar jie investuos patys, ar nuspręs parduoti akcijas“, – sakė A. Varna ir prisipažino abejojantis akcininkų geranoriškumu, nes jie jau buvo nusprendę gamybos formas išsivežti į Lenkiją, tačiau tai iškilus į viešumą, įrangos išvežimas buvo sustabdytas.
Vicemeras sakė, kad dabar savivaldybė turi vienintelę galimybę kreiptis į įmonės akcininkus, Turto banką ir tartis dėl fabriko Panevėžyje išlikimo.
Būtinos investicijos
AB „Klar Glass Lietuva“ gamybos direktorius Vytautas Žekonis naujienų portalui JP sakė, kad 50 metų gyvuojanti įmonė tebedirba, nors šiek tiek pavėluotai, bet vykdo įsipareigojimus, vyksta pardavimai, yra užsakymų, tačiau jai būtinos iki 18 mln. eurų siekiančios investicijos. Anot jo, didžiausia problema ta, kad bankai pageidauja užstato ir akcininkams nenori skolinti, nes įmonės turtas tebepriklauso Turto bankui.
Pirmasis meras
„Tai pirmas meras galbūt ne tik Panevėžyje, bet ir Lietuvoje, kuris susipažino su įmone, jos problemomis bei įsipareigojo kreiptis į Turto banką bei akcininkus, kad fabrikas neišnyktų iš Panevėžio miesto verslo žemėlapio“, – sakė V. Žekonis ir prisipažino, kad akcininkų požiūris dėl įmonės išlikimo yra nežinomas.
Jis neslėpė, kad fabrikas, negavęs investicijų, daugiau kaip iki 2016 metų neišsilaikys ir tuo atveju darbo netektų keli šimtai specialistų.
Po susitikimo Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas pabrėžė, kad vadovai neabejingi bendrovės likimui, siekia išlaikyti gamybą ir žmones. „Labai gaila, kad konkretaus sprendimo nėra priėmę akcininkai. Panevėžyje dirba geri specialistai, įdiegtos modernios technologijos, valdymo sistemos, todėl gamykla turėtų išlikti ir veikti“, – teigė meras R. Račkauskas.