Kitais metais vidaus vartojimas bei mažmeninės prekybos apyvarta turėtų augti 4-5 proc., teigia „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis. Anot jo, 2025 m. ir toliau bus stebimas Lietuvos gyventojų perkamosios galios augimas.
„Didelės įtakos Lietuvos vartojimo atsigavimui turi struktūriniai veiksniai, o ypač – pozityvūs Lietuvos vartotojų lūkesčiai bei Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indekso komponentai. Lietuvos vartotojų optimizmas jau atsigavo po koronaviruso pandemijos, Rusijos karo Ukrainoje ir infliacijos sukelto šoko ir šių metų rugpjūtį sugrįžo į priešpandeminį lygį, o santykinai greitai atsigavusi gyventojų perkamoji galia atitinkamai paskatino vartotojus plačiau atverti pinigines bei didinti vartojimo apimtis“, – kalbėjo D. Burdaitis.
Anot jo, ateinančiais metais galima tikėtis tolesnio vidaus vartojimo, o kartu ir mažmeninės prekybos apyvartos augimo. Taip pat, eksperto teigimu, realu, kad kitąmet vidaus vartojimas bus pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
„Gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas liks aukšto lygio, o vidutinis darbo užmokestis kitąmet padidės 7 proc., kam įtakos turės tiek bendras ekonomikos augimas, tiek ir 12 proc. padidėsiantis minimalus darbo užmokestis. Tuo metu infliacija šalyje kitąmet sieks 2,7 proc. Dėl šių priežasčių kitąmet toliau matysime Lietuvos gyventojų perkamosios galios atsigavimą, o tai palaikys ir bendrą gyventojų optimizmą“, – prognozuoja „Citadele“ banko atstovas.
Pasak D. Burdaičio, Lietuvos mažmeninės prekybos apyvartą taip pat palaikys ir numatomas tolesnis bazinių palūkanų ir EURIBOR mažėjimas euro zonoje. Tikėtina, kad 3 mėn. EURIBOR nuo dabartinių 3,2 proc. iki kitų metų birželio nukris iki 2 proc., sako pecialistas.
„Tai – naudingas aspektas Lietuvos mažmeninės prekybos rinkai dėl Lietuvos paskolų rinkos struktūros: Europos Centrinio Banko (ECB) duomenys rodo, kad nuo ECB palūkanų didinimo ciklo pradžios, Lietuvoje 97 proc. visų naujų būsto paskolų buvo išduotos už kintamas palūkanas, pagal šį rodiklį Lietuva yra viena iš lyderių euro zonoje. Todėl toliau mažėjant EURIBOR, namų ūkiai skirs mažiau lėšų paskolų aptarnavimui ir turės daugiau finansų galimybių leisti pinigus vartojimui“, – kalbėjo ekspertas.
Vis dėlto, anot jo, neigiamai Lietuvos vidaus vartojimo apimtis pakoreguoti gali vis labiau lėtėjanti JAV ekonomika bei struktūrinės Vokietijos ekonomikos problemos. Nors, pasak D. Burdaičio, dabar Lietuvos pramonė nerodo sulėtėjimo požymių, tačiau į Vokietijos pramonės problemas ji įprastai reaguoja šiek tiek pavėluotai.
