Beveik du dešimtmečius trukusios Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa epopėjos atomazga yra svarbiausias 2024-ųjų bei naujų 2025 metų procesas, teigia daugelis BNS kalbintų sektoriaus atstovų.
Už energetiką atsakingi valdžios atstovai, ekspertai bei rinkos dalyviai tarp svarbiausių 2024 ir 2025 metų įvykių bei procesų išskyrė antrojo jūros vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, augančią nacionalinę elektros gamybą, būtinybę spręsti tinklo balansavimo problemas, lankstumą ir ateityje galimą elektros pertekliaus panaudojimą, taip pat pernai gruodį išpirktą Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“.
Nepriklausomų elektros tiekėjų rinkos dalyviai atkreipė dėmesį į rinkos reguliavimą bei pabrėžė būtinybę naujajai valdžiai spręsti gaminančių buitinių vartotojų apskaitos problemą, dujų sektoriaus atstovai išskyrė šio kuro svarbą šalies energetikos saugumui bei stabilumu, nepaisant žaliojo kurso bei dekarbonizacijos.
Analitikai prognozuoja, kad šiemet elektros kaina Lietuvoje turėtų išlikti panaši į pernykštę, tačiau tarptautinėse rinkose nežymiai brangs gamtinės dujos.
Laukia tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa
Vos po mėnesio – vasario 8 dieną – trys Baltijos šalys atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS elektros sistemos ir atliks bendrą izoliuoto darbo bandymą. Jau kitą dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklai pradės sinchroniškai veikti su kontinentinės Europos tinklais.
Dar praėjusių metų liepą Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės informavo Rusiją ir Baltarusiją apie pasitraukimą iš bendros su jomis sistemos sutarties (BRELL).
„Čia yra didelis laimėjimas ir didelis strateginis projektas, kuris yra labai reikšmingas Lietuvai, kad mes pagaliau tapsime iš esmės nepriklausomi nuo rusiškos energetikos“, – BNS teigė buvusios premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas energetikos klausimais Dalius Krinickas.
Už energetiką atsakingi valdininkai įsitikinę – sinchronizavimui kliūčių nebeliko: atlikti parengiamieji techniniai darbai, rudenį Telšių rajone įjungtas pirmasis sinchroninis kompensatorius, netrukus planuojama įjungti ir analogišką Alytuje.
Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, buvę ar galimi nauji elektros jungčių Baltijos jūroje pažeidimai nekelia jokios grėsmės sinchroniniam elektros tinklų veikimui su kontinentine Europa.
„Tai bus esminis lūžis proceso, kuris vyko penkiolika ar daugiau metų, pabaiga. Mano nuomone, tai bus momentas, kuomet mes pereisime ne tik į kitą sistemos, bet ir galbūt į rinkos veikimo režimą“, – BNS kalbėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
Dalis BNS pašnekovų pabrėžė, kad artėjant sinchronizacijai ir jai įvykus bus svarbu pakankamai dėmesio skirti fizinei energetikos infrastruktūros apsaugai. Ja susirūpinti dar labiau paskatino praėjusių metų pabaigoje galimos diversijos metu pažeistas povandeninis elektros kabelis tarp Suomijos ir Estijos, o kiek anksčiau – ir du telekomunikacijų kabeliai Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje.
Kainas gali didinti balansavimas, mažinti – pralaidumai su Lenkija
Atsijungus nuo rusiškos elektros sistemos bei sinchronizavus tinklus su Europa Baltijos šalys turės savarankiškai apsirūpinti elektros gamybos ir vartojimo balansavimo pajėgumais. Būtent dėl šių papildomų kaštų vartotojams gali padidėti elektros kainos.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius BNS teigė, kad nuo 2026 metų balansavimo kaštai turėtų būti perkelti šios paslaugos tiekėjams ir elektros gamintojams. Tuo metu šiemet balansavimo sąnaudos dar bus įtrauktos į visų vartotojų mokamą perdavimo tarifą – jos didės apie 24 mln. eurų.
BNS skaičiavimais, vartotojams bent jau šiais metais tai papildomai kainuotų vidutiniškai apie 13 eurų per metus, arba kiek daugiau nei 1 eurą per mėnesį.
Už energetiką atsakingi vadžios atstovai anksčiau nekart pabrėžė, kad galutinė elektros kaina po sinchronizacijos priklausys ir nuo gamybos pajėgumų.
Tačiau Norvegijos technologijų kompanijos „Volue“ vidutinės ir ilgosios trukmės elektros rinkos analizės vadovė Vija Pakalkaitė, remdamasi pastarųjų metų „Nord Pool“ biržos kitos paros prekybos rinkos kainomis Lietuvoje ir Lenkijoje, neatmeta: po sinchronizavimo sumažėjus „LitPol Link“ jungties pralaidumams komercinei prekybai, rinkoje neįvykus didelių sukrėtimų, o Lietuvoje likus daugiau Skandinavijoje pagamintos elektros, jos kaina šalies vartotojams gali netgi mažėti.
„Komercinės prekybos su Lenkija sumažinimas, kol dar statomi jūrų vėjo parkai, greičiausiai gali turėti šiek tiek neigiamą įtaką elektros kainai (ją atpiginti – BNS) (…) Galima numanyti, spėti – bus mažiau komercinės prekybos su Lenkija ir kaina santykinai gali būti mažesnė nei būtų buvusi“, – BNS teigė V. Pakalkaitė.
Sinchronizavus tinklus reikės ne tik rūpintis šalies bei regiono energetinės infrastruktūros saugumu, stiprinti jungtis šalies viduje, bet ir užbaigti vieną didžiausių sinchronizacijos projektų – prekybai skirtą jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“.
Anksčiau jūroje planuoto tiesti, tačiau dėl infliacijos labai pabrangusio kabelio projektą pernai abiejų šalių operatorės galutinai sutarė pakeisti jungtimi sausumoje. Dabar ją planuojama užbaigti 2030 metais, tačiau spartesnis projekto įgyvendinimas yra vienas iš prezidento Gitano Nausėdos lūkesčių naujajam energetikos ministrui Ž. Vaičiūnui.
Už projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sutinka – resursų paspartinti „Harmony Link“ statybas rasti įmanoma, tačiau tai priklauso ir nuo Lenkijos.
„Šis projektas yra ne mūsų vienų, todėl spartinimus reikėtų suderinti ir su lenkais – iš jų pusės spartinimas irgi turėtų būti. Mūsų datos jau pradžioje buvo truputį ankstesnės. Tačiau vis tiek reikia liniją sujungti, o Lenkijos pusėje projektas yra sudėtingesnis. Mūsų pusėje gal ne toks sudėtingas, nes mes statome antžeminę liniją, o jie tiesia kabelį (sausumoje, po žeme – BNS). Tikrai ieškosime tų variantų, ieškosime kiekvienos dienos, kurią būtų galima sutaupyti“, – BNS teigė „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Dilemos dėl antro jūros vėjo parko
Nepaisant laukto didesnio minimalaus dviejų dalyvių skaičiaus bei patrauklesnių sąlygų, tarp kurių – galimybė pretenduoti į 15 metų valstybės skatinimą, pernai balandį neįvyko antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkursas.
Jame kone paskutinę akimirką užsiregistravo anksčiau tokių planų neturėjusi valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“, o aukciono baigtis aiškinta įtempta geopolitine situacija, maža šalies rinka, sumenkusiu susidomėjimu jūrine energetika bei prastomis skolinimosi sąlygos.
Vasarą Seimas supaprastino konkurso sąlygas. Dabar lapkritį paskeltas aukcionas galėtų įvykti ir dalyvaujant tik vienam, o nebe dviem dalyviams, be to, elektros pardavimo sandorio kainą bei valstybės skatinimo apimtį būtų galima keisti atsižvelgiant į paskutinių metų infliaciją bei didmeninę kainą.
Vis dėlto dar neaišku, kokia bus šiuo metu vykstančio konkurso, kurio laimėtoją tikimasi paskelbti birželio pabaigoje, baigtis. Ministras Ž. Vaičiūnas neatmeta galimybės koreguoti jo sąlygas teigdamas, kad projektas neturėtų būti vystomas už kainą, kuri būtų „našta vartotojams“, o Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje apskritai skamba siūlymai stabdyti aukcioną.
„Jūrinio vėjo rinkoje situacija nelabai kokia. Problema yra ta, kad visos valstybės nori įsirengti jūrinius vėjo parkus 2030–2033 metais. Ir toms gamykloms, kurios gamina tą įrangą, yra labai didelis spaudimas. Jos fiziškai negali padidinti savo (gamybinio – BNS) pajėgumo. Dėl to brangsta įranga ir visa statyba. Kitas dalykas – elektros rinka normalizavosi ir dabar matome, kad tos kainos nebus 200 eurų už megavatvalandę lygyje. Jos bus mažesnės ir tai mažina susidomėjimą“, – BNS teigė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) prezidentas Linas Sabaliauskas.
Apie dalyvavimą aukcione jau paskelbė valstybės kontroliuojama energetikos grupė „Ignitis grupė“, tai svarsto ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“. Siekti, kad konkurse dalyvautų bent keli dalyviai ir būtų užtikrinta maksimali konkurencija, gruodį interviu BNS žadėjo ir Ž. Vaičiūnas.
L. Sabaliauskas sako, kad dabar susidomėjimas konkursu yra didesnis nei prieš nepavykusį pirmąjį jo dublį praėjusį pavasarį. Tačiau, pasak jo, priešingai nei anksčiau Lietuvoje rengiamais konkursais susidomėjimą rodžiusios Danijos „Orsted“ ar Vokietijos RWE, dabartiniai interesantai jau nebėra iš aukščiausios vystytojų lygos.
„Jeigu į asociaciją tuo metu nesikreipė niekas, kai buvo pirmas bandymas, tai dabar mes turime bent penkias kompanijas, išskyrus „Ignitį“, kurios aktyviai klausinėja, susitinka su ministerija ir aiškinasi konkurso sąlygas. Tas susidomėjimas yra didesnis. (….) Viliuosi, kad bus daugiau negu vienas (dalyvis – BNS). Mano nuomone, tai, kad leidome, kad ir vienas dalyvis galėtų laimėti, tai yra konkurencijos neužtikrinimas, ir, mano nuomone, tai yra neteisinga“, – kalbėjo L. Sabaliauskas.
„Turbūt svarbiausia jų neišvaikyti su pareiškimais, kad kažką vertinsime ar pervertinsime. Čia turbūt pats svarbiausias dalykas ateinančiai (naujai – BNS) Vyriausybei neišvaikyti tų dalyvių. (…) (Palyginti – BNS) su pavasariu, kad turime indeksaciją, ko prašė investuotojai, dėl to matome, kad tas susidomėjimas yra žymiai didesnis“, – BNS sakė buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tiek jis, tiek antrame konkurse ketinančios dalyvauti „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas sako, kad būsimos vėjo jėgainės Lietuvai po 2030-ųjų užtikrintų didžiulę elektros gamybą bei mažesnes kainas.
„Ką mes matome iš dabartinių tyrimų – vienas iš efektyviausių būdų ir netgi kritinis elementas Lietuvai užsitikrinti ilgalaikes konkurencingas energetikos kainas, yra turėti tam tikrą kiekį daug stabilesnės jūrinės generacijos. (…) Mes matome, kad įvedus jūrinius parkus, tą aiškiai prognozuoja ir tarptautinės agentūros, tai sudarys labai didelę įtaką kainų mažėjimui po 2030 metų. Tai yra kritinis elementas kainų konkurencingumui“, – BNS teigė D. Maikštėnas.
Pirmąkart nuo 2009-ųjų – 50 proc. viršijusi nacionalinė gamyba
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, 2024 metų gruodį saulės ir vėjo elektrinių įrengtoji galia siekė 3,7 gigavato (GW) – 59 proc. daugiau nei 2023-aisiais. Saulės jėgainių įrengtoji galia per metus augo 78,5 proc., vėjo – 42 proc.
Agentūra skelbia, kad Lietuva 2024 metais pasigamino 62 proc. suvartojamo elektros kiekio – 14 proc. punktų daugiau nei 2023-aisiais. Pernai pirmą kartą nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo šalyje elektros gamyba šalyje siekė daugiau nei pusę galutinio suvartojimo.
„Šie metai, galima sakyti, buvo atsinaujinančių (išteklių – BNS) lūžio metai. Prisijungė beprecedentiniai kiekiai, šiandien turime 3,7 gigavato (įrengtosios galios – BNS). Mūsų maksimali apkrova – tai yra didžiausias valandinis poreikis yra 2,3 gigavato, o čia 3,7 (gigavato – BNS). Tai pavyzdžiui, net ir esant maksimaliam poreikiui, jeigu pakankamai pučia vėjas ir yra saulės, mes viską galime pasidengti iš atsinaujinančių“, – BNS teigė „Litgrid“ vadovas R. Masiulis.
2023 metais elektros gamyba Lietuvoje vartojimą kartais viršydavo valandomis, o pernai tokia situacija fiksuota bent tris dienas. Pirmoji iš jų buvo kovo 11-oji.
Energetikų teigimu, auganti vietinė gamyba Lietuvai leidžia sutaupyti šimtus milijonų eurų per metus. LEA prognozuoja, kad 2025 metais saulės ir vėjo elektrinių įrengtoji galia turėtų siekti 4,9 GW, o Lietuva pasigamins apie 70 proc. suvartojamos elektros. „Litgrid“ vadovas sako, jog įrengtų atsinaujinančių išteklių galia šiemet gali pasiekti net 5,3 GW.
Anot R. Masiulio, dienų, kai šiemet bendra elektros gamyba viršys suvartojimą, bus dar daugiau, o kai kuriomis valandomis netgi susidarys elektros perteklius: „Manau, kad bus dienų, kai mums teks atjunginėti atsinaujinančius“.
„Kitais metais tikimasi tolesnės atsinaujinančios energetikos išteklių plėtros ir ne mažesnių saulės ir vėjo įrengimo rezultatų“, – BNS teigė LEA vadovė Agnė Bagočiutė.
Pastebi mažėjantį investuotojų susidomėjimą
Vis dėlto, keičiantis situacijai rinkoje bei sumažėjus elektros kainai rinkos dalyviai pastebi pastaruoju metu mažėjantį investuotojų į šalies atsinaujinančią energetiką susidomėjimą.
„Investicinis klimatas atšalęs, ataušęs Lietuvoje. Jeigu prieš metus turėjome bumą ir investuotojai rikiavosi į eilę investuoti į atsinaujinančius energetikos projektus (saulės ir vėjo – BNS), tai dabar turime tokį susilaikymą. Šitų metų nuo kovo mėnesio prasidėjusi tendencija ir ji išlieka“, – BNS sako LVEA vadovas L. Sabaliauskas.
„Rinka pradėjo matyti įvairias rinkos prisisotinimo grėsmes. Natūralu, kad kai tu investuotoji, tu skaičiuoji ne tai, kas yra dabar, o kas bus, kai pastatys ir paskui minimum 10–15 metų eksploatuosi. Natūralu, kad kai visi mato, kad visi stato, tai visi, kurie stato, pradeda abejoti, ar tikrai statyti. Nes jeigu visi pasistatys, nebus kur tos elektros parduoti arba ta elektra kainuos labai mažai ir projektai neatsipirks. Bankinis finansavimas irgi darosi sudėtingesnis, nes bankai užduoda tuos pačius klausimus – kur jūs visi tą elektrą padėsite“, – BNS teigė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Rinkos dalyvių teigimu, prie investuotojų dvejonių prisideda ir neaiškios elektros vartojimo perspektyvos, politikų kalbos apie bazinės gamybos įrenginių, tarp jų ir mažos galios branduolinių reaktorių vystymą, dėl pertekliaus galimi atsinaujinančios energetikos įrenginių gamybos ribojimai.
Todėl dalis investuotojų neatmeta – anksčiau keltus ambicingus investicijų į atsinaujinančią energetiką, taip pat elektromobilių infrastruktūrą planus artimiausiais metais gali tekti peržiūrėti.
„Ar tie atsinaujinantys vystytis tokiu tempu kitais metais, ar mes vystysime juos tokiu tempu, kaip pradžioje buvo įsivaizduota. (2025-ieji – BNS) bus tie metai persižiūrėti savo planus. Jeigu vartojimas taip greitai neauga ir kainos dinamika nuvažiavo žemyn greičiau nei buvo įsivaizduota, ar tos investicijos, kurios buvo planuotos, vis dar pagrindžiamos“, – BNS teigė elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Svyruojančios vandenilio perspektyvos
„Praėjusios (Vyriausybės – BNS) kadencijos (metu buvo matomas atsinaujinančios energetikos bumas. Dabar jis kažkiek, matosi, slopsta tiek dėl mažėjančių rinkos kainų, kurios jau yra nebepatrauklios vystyti projektus rinkos sąlygomis. Todėl dabar bus uždavinys vėl pasistengti, kad nebūtų labai staigaus atsinaujinančios energetikos generacijos sustojimo ir čia būtina maksimaliai įgyvendinti lankstumo, balansavimo priemones“, – BNS teigė Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Ramūnas Dilba.
Pašnekovai sutaria – Lietuvoje augant elektros vartojimui bei daugėjant prie tinklo prijungtŲ gamybos pajėgumų, toliau reikės ieškoti būdų, kaip subalansuoti sistemą, užtikrinti jos lankstumą, suvaldyti bei panaudoti planuojamą elektros perteklių.
Praėjusio Seimo pernai patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje kaip vienas iš tokių instrumentų buvo įvardyta žaliojo vandenilio ir jo produktų gamyba, o Lietuvai po kelių dešimtmečių pranašauta netgi šios kuro rūšies gamybos bei eksporto lyderės regione vizija.
Vis dėlto komplikuotas europinis reguliavimas, neaiškios žaliojo vandenilio vartojimo ir atsiperkamumo perspektyvos, sunkiai prognozuojamos ateities elektros kainos komplikuoja šią viziją, o investuotojai įvairiose Europos Sąjungos (ES) šalyse stabdo arba atideda ambicingų su šiuo kuru susijusių projektų įgyvendinimą. Apie atidėtą žaliojo vandenilio gamybos projektą rudenį paskelbė ir Jonavos azotinių trąšų gamykla „Achema“, atsisakiusi tam skirtos 122 mln. eurų europinės paramos.
„Tai buvo toks stipriai politikos lemtas haipas, noras tai (žaliojo vandenilio gamybą – BNS) vystyti, ką po to parodė faktai, kad kaštų prasme tai yra labai brangi technologija, daug brangesnė nei pradžioje visi įsivaizdavo, ir efektyvumo prasme tai yra labai žemo efektyvumo technologija. Teoriškai tai skambėjo labai gražiai, bet praktiškai įgyvendinti sunku. Tikėtis, kad sunkioje ekonominėje situacijoje esanti Europa dar papildomai mokėtų ženkliai brangiau už tuos vandenilio projektus, tai nėra labai tvari prielaida“, – BNS teigė buvęs „Lietuvos energijos“ (dabar „Ignitis“) vadovas D. Misiūnas.
Vis dėlto dalis BNS pašnekovų žaliojo vandenilio perspektyvų siūlo dar nelaidoti ir šią kuro rūšį laiko vienu pagrindinių dekarbonizacijos instrumentų.
„Jeigu atsinaujinančių išteklių bus daug, juos reikės į kažką konvertuoti. Jeigu pramonė dekarbonizuosis, vandenilis vis dar yra potencialiai labai priimtina technologija. Tik taip – ji dar nėra atsiperkanti“, – BNS teigė valstybės valdomos energetikos grupės „Epso-G“ vadovas Mindaugas Keizeris.
Kas užtikrins bazinę gamybą
Neabejotina, kad šiais metais toliau vyks diskusijos, kaip užtikrinti bazinę elektros gamybą, kuomet nešviečia saulė ar vėjas arba kai apsirūpinimą elektra komplikuoja jungčių su Skandinavija pažeidimai bei remontai.
Buvęs energetikos ministras D. Kreivys nekart teigė, jog po 2030-ųjų metų tam pasitarnautų šiuo metu dar technologinio vystymo stadijoje esantys naujos kartos mažos galios branduoliniai reaktoriai – jų plėtra numatyta ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje.
Naujasis ministras Ž. Vaičiūnas į šią technologiją žiūri atsargiau, tačiau sutinka – regione naujos „modernios ir manevringos“ elektrinės reikalingos bei žada siūlyti Latvijai ir Estijai vystyti lanksčią elektros gamybą galintį užtikrinti projektą.
Daugelis pašnekovų, kalbėdami apie bazinę gamybą, sistemos lankstumą bei planuojamo elektros pertekliaus panaudojimą, pabrėžia elektros kaupimo įrenginių – baterijų – svarbą.
„Kaupikliai yra ta vieta, kurios labiausiai reikia tinklui, labiausiai reikia tam, kad nuosekliai vyktų atsinaujinančių išteklių vystymas ir būtų subalansuotas tinklas“, – BNS teigė anksčiau nepriklausomai elektros tiekėjai „Enefit“ vadovavęs Vytenis Koryzna.
„Epso-G“ vadovas M. Keizeris teigė, kad 2025 metais planuojama išjudėti ir su nauja iniciatyva – požeminės suspausto oro kaupimo sistemos projektu, kuris taip pat galėtų pasitarnauti sistemos balansavimui.
„Jis veiktų iš principo kaip Kruonis ir turėtų didesnę talpą. (…) Mūsų noras yra ištestuoti, turėti tikslesnius skaičiavimus ir įvertinti visą potencialą tam, kad būtų galima jį realizuoti. Tai būtų projektas arba sprendinys, kuris leistų turėti vidutinės trukmės arba ilgalaikį energijos saugojimą“, – BNS teigė M. Keizeris.
Perimtas „Independence“ ir išliksianti dujų reikšmė
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos nuosavybe tapo prieš dešimtmetį į Klaipėdą atplaukęs suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla „Independence“ – jis įregistruotas Lietuvos jūrų laivų registre, ant jo iškilmingos ceremonijos metu, dalyvaujant Baltijos šalių bei Lenkijos vadovams, suplevėsavo Lietuvos vėliava.
Laivą už 138,04 mln. eurų iš Norvegijos bendrovės „Hoegh Evi“ išpirko valstybės valdoma bendrovė „KN Energies“. „Hoegh Evi“ įmonė Lietuvoje dar iki 10 metų liks jo operatorė, o maksimali sutarties su ja suma – 225 mln. eurų.
„Kažkam gal tai buvo tik data, bet tam, kad ateitume iki šito renginio (laivo perėmimo – BNS) ir iki šitos šventės, reikėjo daug ką nuveikti. Manau, kad ne tik mūsų bendrovės mastu, bet ir visos Lietuvos, o gal netgi regiono mastu, tai, kad mes įgyvendinome opciją įsigyti „Independence“ ir jame iškelti Lietuvos vėliavą, kas gal kartais paklysta antraštėse, tai nebuvo taip jau ir paprasta“, – BNS teigė „KN Energies“ vadovas Darius Šilenskis.
BNS pašnekovų teigimu, iki 2032 metų pabaigos Klaipėdos SGD terminalui būsiant užimtam, taip pat išliekant aukštam gamtinių dujų poreikiui, „Independence“ toliau išliks pagrindiniu dujų tiekimo šaltiniu Lietuvai bei vienu svarbiausių – visam regionui.
Pasak Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovo Nemuno Bikniaus, 2024 metai parodė, kad gamtinės dujos vis dar yra svarbios užtikrinant šalies energetinės sistemos stabilumą, saugumą bei suvaldant elektros kainų šuolius.
„Pavyzdžiui, sausio mėnesį (2024 metų – BNS) mes turėjome rekordinius (dujinių – BNS) pajėgumų kiekius, panaudotus Lietuvoje. Nepaisant to, kad žiema nebuvo labai šalta, bet sausį buvo savaitė, kurios metu 120 gigavatvalandžių dujų per parą buvo sunaudojama Lietuvos poreikiams. (…) Tai rodo, kad kai yra saulės, vėjo ir kitų jungčių trūkumas, dujos uždengia energijos poreikį. (…) Tai įrodo, kad infrastruktūra turi būti paruošta ir reikia palaikyti tinkamą jos būklę“, – BNS teigė N. Biknius.
Per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje buvo suvartota 12,2 teravatvalandės (TWh) dujų, arba 31 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2023 metais (9,3 TWh).
BNS pašnekovai sako, kad nepaisant žaliojo kurso ir poreikio mažinti iškastinio kuro vartojimą, dujos bent artimiausius du dešimtmečius išliks reikšmingu energetikos komponentu.
„Signalai yra aiškūs. Bent jau 10–15 metų gamtinės dujos vaidins ypatingai didelį vaidmenį energetinės infrastruktūros stabilumui ir saugumui užtikrinti. Mes privalome išlaikyti savo infrastruktūrą, kuri tikrai nėra nauja“, – teigė N. Biknius.
„Dujos, terminalas (SGD – BNS) ir mūsų septintasis, aštuntasis ir devintasis (Lietuvos elektrinės – BNS) blokai yra tie pajėgumai, kurie leidžia uždėti lubas elektros kainų augimui, taip pat garantuoja, kad bet kokios infrastruktūros pažeidimo atveju mes turėsime elektros energijos. (…) Dujos mums reikalingos, kad mūsų žmonės nemokėtų dešimt kartų brangiau už elektrą, kai kažkas kažkur atsitinka ar kažkokiam vovai ar ivanui šauna į galvą kažką sustabdyti ar išsprogdinti“, – kalbėjo D. Kreivys.
Tiekėjai turi pastabų elektros rinkos reguliavimui
Prasidėję 2025-ieji turėjo būti paskutiniai elektros rinkos liberalizavimo metai, per kuriuos beveik pusė milijono mažiausiai elektros suvartojančių vartotojų turėjo pasirinkti nepriklausomus tiekėjus.
Dabar naujos kadencijos Vyriausybė planuoja leisti smulkiems ir pažeidžiamiems vartotojams naudotis visuomeniniu elektros tiekimu. Kas pateks į šią grupę, dar turės nustatyti už energetiką atsakingos šalies institucijos. Tačiau ministras Ž. Vaičiūnas interviu BNS neatmetė, kad visuomeniniame tiekime galėtų likti ir visi šiuo metu nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo etapo vartotojai, kurių dalis galutiniame elektros suvartojime siekia maždaug 3 proc.
„Jeigu vartotojai suvartoja tikrai nedidelį elektros kiekį, pavyzdžiui, 30 kilovatvalandžių, turbūt finansinės naudos iš to, kad vartotojas keis nepriklausomą elektros tiekėją, nebūtų kažkokios labai reikšmingos. (…) Tos minimalios tiekėjo keitimo naudos neatsvertų vartotojo laiko ir kitų nepatogumų, kurie būtų sukurti renkantis nepriklausomą tiekėją“, – BNS teigė VERT pirmininkas R. Pocius.
„Rinka negali būti pusiau liberali. Ji yra arba liberali, arba monopolinė. Pusiau liberali ji nebus. (…) Tikimės, kad liberalizacija įvyks pilna apimtimi, kaip ir prognozuota, su tam tikromis išlygomis, kalbant apie pažeidžiamus vartotojus ir ypač mažai suvartojančius“, – sakė buvęs „Enefit“ vadovas V. Koryzna.
VERT praėjusių metų pabaigoje įpareigojus nepriklausomus tiekėjus gyventojams ir mažoms įmonėms grąžinti daugiau nei 8,3 mln. eurų iki 2023 metų vasaros iš jų pareikalautų mokesčių ar netesybų už sutarčių nutraukimą ar tiekėjo keitimą, dalis įmonių negailėjo kritikos rinkos reguliuotojui.
„2024 metai galbūt buvo labiausiai apie fiksuotų sutarčių nutraukimą, arba nenutraukimą. Mes mažiau klausimų turime dėl privačių (buitinių – BNS) vartotojų kaip silpnesnės pusės, nors pasikeitė tiek VERT, tiek politikų retorika, kiek labiau apie verslą, kas sugriovė pačią fiksuotos sutarties logiką“, – BNS kalbėjo „Elektrum Lietuvos“ vadovas M. Giga.
Rinkos dalyviai pabrėžia, kad šiais metais institucijoms reikės spręsti atsiskaitymo už gyventojų į tinklą patiektą perteklinę energiją iš vėjo ir saulės jėgainių klausimą. Šiuo metu jiems taikomas dvipusės apskaitos („net metering“) modelis, kai perteklinė bei nepanaudota elektra tiekiama į tinklus ir vėliau per kaupimo laiką susigrąžinant tokį pat jos kiekį, nepriklausomai nuo kainos.
Anot tiekėjų, dėl tokio modelio gaminantys buitiniai vartotojai jiems yra nuostolingi, todėl jiems turėtų būti taikomas grynojo atsiskaitymo („net billing“) modelis – pagal jį pagamintą ir į tinklą patiektą elektrą tiekėjas parduotų biržoje, o už gautus pinigus vėliau nupirkta elektra būtų grąžinta vartotojui.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas M. Nagevičius sako, kad sprendžiant šį klausimą kaip kompromisas galėtų būti nustatyta fiksuota elektros supirkimo iš gaminančių vartotojų kaina.
„Labai didelis klausimas, kas bus 2025 metais su gaminančiais vartotojais. Ar išdrįs galų gale naujoji Vyriausybė, nauja ministerija daryti jų reformą (perkeliant juos iš „net metering“ į „net billing“ – BNS). Ir jeigu išdrįs, tai kaip?“ – kalbėjo M. Nagevičius.
„Visiškai naikinti „net metering“ schemą irgi negali, nes tada atsiranda teisėtų lūkesčių principas, galų gale sustotų investicijos į gaminančius vartotojus“, – svarstė jis.
Tikimasi politinio tęstinumo, dialogo su verslu
Lietuvos energetikos sistema praėjusiais metais turėjo atlaikyti bent keletą išbandymų, kuriuos sukėlė šalyje praūžusios audros. Dėl liepos pabaigoje siautusios medžius varčiusios audros elektros sutrikimų patyrė apie 300 tūkst. vartotojų, daliai jų elektra nebuvo tiekiama ilgiau nei savaitę, o likviduojant stichijos padarinius tuomet buvo pasitelktos ir elektrikų brigados iš Latvijos.
„Pradėjęs dirbti prieš šešerius metus tokio dydžio audras, kaip rugpjūtį, planuodavome vieną per dešimtmetį. (…) Dabar mes turėjome audras rugpjūtį, lapkritį, gruodį – per keturis mėnesius trys įvykiai. Kas yra išmokta, tai operatyvus valdymas. Tu negali audrų atšaukti, pakeisti ar nukreipti, kad jos numigruotų į Lenkiją ar Latviją“, – BNS teigė bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ vadovas Renaldas Radvila.
Jo teigimu, vien audra rugpjūtį ir jos padarinių šalinimas ESO galėjo kainuoti bent kelis milijonus eurų. R. Radvila sako, kad šiemet į skirstymo tinklo priežiūrą, palaikymą bei atnaujinimą ketinama investuoti apie 100 mln. eurų bei po žeme nutiesti apie 2 tūkst. kilometrų ilgio kabelių.
Šių metų pradžioje Energetikos ministerija taip pat ketina suderinti ir pasiūlyti Vyriausybei tvarką, kaip platinti miškų ir laukų proskynas šalia elektros tinklų.
Po Seimo rinkimų parlamente bei Vyriausybėje persigrupavus politinėms jėgoms, BNS pašnekovai pabrėžia būtinybę toliau išlaikyti Lietuvos energetikos politikos tęstinumą.
„Norėtųsi aiškumo ir tokios ilgalaikės ir tęstinės strategijos. (…) Kalbame apie nepriklausomų tiekėjų apribojimą ir rinkos liberalizacijos atidėjimą kažkuriai daliai vartotojų. Šitie dalykai nesukelia stiprumo jausmo tiems investuotojams, kad jie galėtų investuoti į tą energetiką. Sekantiems metams norėtųsi tikrumo, kad jeigu jau kažkas suplanuota, pasitvirtinta strategija, aišku, ji gali būti kiekvienais metais keičiama“, – BNS teigė LVEA prezidentas L. Sabaliauskas.
„Gaila, bet su praėjusiu ministru nebuvo (dialogo – BNS), kad būtų suprasta, kaip veikia ta rinka ir galimas jos rizikas bei problemas. Buvo labiau pagal kažkokį politinės linijos, o ne verslo logikos supratimą“, – BNS sakė „Elektrum Lietuvos“ vadovas M. Giga.
Savo ruožtu buvęs energetikos ministras D. Kreivys teigė nerimaujantis dėl Seime pasirodančių iniciatyvų įvertinti sinchronizacijos su kontinentine Europa kainą arba keliamus klausimus dėl antrojo jūros vėjo parko projekto.
„Tokios iniciatyvos, kurios atsirado Seime, Energetikos komisijoje, įvertinti sinchronizacijos įtaką žmonių kainoms, kiek kainuos (elektra – BNS) žmonėms ir panašiai, kvepia tam tikru Rytų revanšizmu. Tai neramina. (…) Toks įspūdis, kad nereikalinga nei sinchronizacija, nes kažką labai brangins, (…) nei jūros vėjo parkai, kurie duos beveik pusę mums reikalingos generacijos“, – kalbėjo D. Kreivys.
LEA duomenimis, didmeninė elektros kaina Lietuvoje pernai, palyginti su 2023 metais, mažėjo 6,6 proc. iki 88,3 euro už megavatvalandę (MWh). Agentūra prognozuoja, kad šiemet kainos turėtų išlikti panašios ir svyruoti apie 90 eurus už MWh.
„Tikimės, kad toliau sparčiai vystant saulės ir vėjo projektus elektros kainos mažiau svyruos ir bus mažesnės už šių metų kainas“, – teigė LEA vadovė A. Bagočiutė.
Pasak LEA, pernai TTF biržoje gamtinės dujos vidutiniškai kainavo 34 eurus už MWh – beveik 20 proc. mažiau nei 2023 metais. Vis dėlto, prognozuojama, kad 2025 metais jos vidutiniškai gali brangti 8–9 proc. iki 37 eurų.
„Brent“ nafta 2024 metais, palyginti su užpernai pigo apie 2,5 proc. iki 80 JAV dolerių už barelį. Šiemet jos pigimas prognozuojamas dar apie 5 proc. iki 76 JAV dolerių. Vis dėlto Lietuvoje degalų kainas didina akcizai degalams bei nuo šių metų taikoma anglies dioksido (CO2) dedamoji.
