Per praėjusius metus pasaulio vandenynai absorbavo pakankamai papildomo karščio, kad jo pakaktų maždaug 1,3 mlrd. arbatinukų užvirinimui. Tai tęsia kylančių pasaulio vandenynų temperatūrų tendencijas.
Mokslininkai iš Kinijos teigia, kad žmonijai didelį pavojų kelia kylančios temperatūros, o šie procesai tęsiasi nepaisant su COVID pandemija susijusių emisijų sumažėjimo, fiksuoto praėjusiais metais.
Kaip aiškina mokslininkai, vandenynai veikia tarsi globalaus šiltėjimo buferis, sugeriantis daugiau nei 90 proc. šio fenomeno generuojamo papildomo karščio.
Vis dėlto, vandenyno šiltėjimo poveikis lems dar daugiau gamtos katastrofų, tokių kaip 2020-aisiais Australijoje ir Amazonėje siautėję miškų gaisrai, perspėjo komanda.
Naujajame tyrime mokslininkai atkreipė dėmesį į aukščiausią per 65 metus užfiksuotą vandenyno temperatūrą, tiriant ją nuo paviršiaus lygmens iki 2 kilometrų gylio.
Komanda ragino politikos formuotojus atsižvelgti į ilgalaikę žalą, kurią kelia šiltėjantys vandenynai.
„Kodėl vandenynas neverda? Nes vandenynas yra didžiulis,“ – sakė tyrimo autorius ir klimato mokslininkas Lijing Cheng iš Kinijos mokslų akademijos.
„Šiltesni vandenynai ir šiltesnė atmosfera taip pat skatina intensyvesnius kritulius visose audrose ir ypač uraganuose, kas didina potvynių grėsmę,“ – sakė profesorius Cheng, atkreipdamas dėmesį į miškų gaisrus, kurie praėjusiais mėnesiais smogė Australijai, JAV ir Amazonės regionui. „Ekstremalūs gaisrai, tokie kokius stebėjome 2020 m., ateityje taps dar dažnesni. Šiltesni vandenynai taip pat sukuria galingesnes audras, ypač taifūnus ir uraganus,“ – teigė jis.
Profesorius Cheng su kolegomis nustatė, kad viršutiniai 2 pasaulio vandenynų kilometrai absorbavo 20 papildomų zeta džaulių energijos, nei 2019 metais.
Toks karščio kiekis galėtų užvirtinti 1,3 milijardus 1,5 litro talpos arbatinukų, teigė mokslininkai.
Ekspertai perspėjo, kad veiksmų imtis turime jau dabar, kadangi uždelstas vandenynų atsakas į globalų šiltėjimą reiškia, kad pokyčiai dar tęsis bent kelis dešimtmečius.
Greta vandenyno temperatūros analizės, mokslininkai taip pat ištyrė vandenyno druskingumo matavimus, atliktus 2 km gylyje.
Jie nustatė, kad aukštutiniai vandenynų sluoksniai šiltėja greičiau nei jų gilieji atitikmenys ir tai gali sukelti žalingą efektą jūrinėms ekosistemoms.
„Gėlas vanduo, tampa gėlesniu, sūrus – sūresniu,“ – sakė profesorius Cheng.
Užbaigus pirminį tyrimą, komanda toliau stebės vandenyno temperatūrų ir šiltėjimo poveikį kitoms vandenynų savybėms, tokioms kaip druskingumas ir stratifikacija.
„Vis daugiau valstybių įsipareigojant artimiausiais dešimtmečiais siekti „neutralumo anglies dioksido atžvilgiu“ arba „nulinių anglies dioksido emisijų“, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vandenynams,“ – teigė Cheng. „Bet kokia veikla ar susitarimai, skirti spręsti pasaulinį atšilimą, turi būti susieti su supratimu, kad vandenynas jau absorbavo didžiulį kiekį šilumos.“