Šiais metais minint Lietuvos laisvės lygos įkūrimo 45-metį, įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujanti 12 parlamentarų grupė prašo Vilniaus miesto savivaldybės tinkamu būdu Vilniaus mieste įamžinti jos įkūrėjo, disidento, politinio kalinio, Helsinkio grupės nario Antano Terlecko atminimą.
„Iš šio žmogaus ir šiandien galima mokytis ištikimybės savo idėjoms ir pasiryžimo bet kokiomis aplinkybėmis ginti žmogaus teises“,- pažymima rezoliucijos projekte „Dėl Laisvės lygos 45-mečio”. Antradienį Seimui jį ketina pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Šiuo dokumentu siekiama įvertinti A.Terlecko svarų indėlį į Lietuvos valstybingumo istorijos tąsą.
Anot rezoliucijos projekto, Lietuvos laisvės lygos pagrindinis tikslas pogrindyje buvo kova dėl nepriklausomos Lietuvos atkūrimo; Lietuvos laisvės lyga, vedina laisvės ir teisingumo troškimo, nutiesė kelius į Sąjūdį ir Kovo 11-ąją.
„Vienas ryškiausių kovotojų už Tėvynės laisvę A. Terleckas visada buvo ir bus geležinės dvasios ir drąsos pavyzdys – kol kiti dar tik dairėsi ar nedrąsiai galvojo apie Lietuvos nepriklausomybę, A. Terleckas su bendražygiais drąsiai ėjo tuo keliu, kuris vedė į nepriklausomą Lietuvą“,- sakoma dokumento projekte.
Jame pažymima, kad drąsi ir išskirtinė A. Terlecko disidentinė veikla sovietinės okupacijos metais pelnė jam ne vieną Lietuvos ir užsienio valstybių apdovanojimą.
2020 metais, minint Lietuvos sovietinės okupacijos 80-metį, Vilniaus miesto skverui Senamiesčio seniūnijoje suteiktas Lietuvos laisvės lygos vardas, taip įamžinant nuopelnus tų žmonių, kurie ryžtingai kvietė visuomenę nuosekliai laikytis laisvės ir nepriklausomybės idealų.
2018 m. birželio 12 d. Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos laisvės lygos 40-mečio“, kuria pabrėžė, kad „ši rezistencinė organizacija savo viešais pareiškimais, organizuotais mitingais ir atvira konfrontacija su sovietiniu režimu iš esmės praplėtė visuomenės kritinio mąstymo ribas ir atvėrė kelią platesniam tautinio atgimimo judėjimui, jos kelti tikslai, uždaviniai ir idėjos ilgainiui tapo atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos valstybės oficialiosios politikos neatskiriama dalimi“.
2028-uosius metus siūloma paskelbti Lietuvos laisvės lygos metais
Atsižvelgiant į tai, kad 2028 metais bus minimas Lietuvos laisvės lygos įkūrimo 50-metis, siūloma paskelbti 2028 metus Lietuvos laisvės lygos metais.
Tokį nutarimo projektą Seimui teikianti parlamentarų grupė siūlo įvertinti „Lietuvos laisvės lygos kaip rezistencinės organizacijos svarų indėlį į Lietuvos valstybingumo istorijos tąsą“.
„Nepaisant sovietinės okupacinės valdžios persekiojimo, Lietuvos laisvės lyga, vadovaujama disidento, politinio kalinio, Helsinkio grupės nario Antano Terlecko ir vedina laisvės ir teisingumo troškimo, nuosekliai vykdė veiklą, nukreiptą į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, bei tiesė kelius į Sąjūdį ir Kovo 11-ąją“,- sakoma nutarimo projekte.
Vyriausybei siūloma iki 2024 m. birželio 1 d. parengti Lietuvos laisvės lygos metų minėjimo programą.
Šią iniciatyvą Seimui teikia parlamentarai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Andrius Kupčinskas, Paulė Kuzmickienė, Stasys Tumėnas, Saulius Skvernelis, Vytautas Mitalas, Dovilė Šakalienė, Tomas Vytautas Raskevičius.
ELTA primena, kad politinis kalinys, Laisvės premijos laureatas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas ir Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius A. Terleckas mirė šių metų vasario 16-ąją.
