Beveik visą rugsėjį turėsime puikią progą išvysti praskriejančią žalios spalvos kometą.
Ko tikėtis?
Šis mėnuo sudaro beveik geriausias galimybes išvysti Giacobini-Zinner. Kometa į apsidę atskries pirmadienį, rugsėjo 10 d., 151,5 milijonų kilometrų nuotoliu nuo Saulės.
Šią dieną kometa bus perigėjuje – savo arčiausiame Žemei taške, nutolusiame nuo mūsų planetos per 58,5 milijonus kilometrų.
Tikimasi, kad beveik visą likusį rugsėjį bus galima išvysti šią kometą, tačiau ryškumas bus per menkas, kad ją būtų galima pamatyti plika akimi, net esant tamsiam, giedram naktiniam dangui.
Tačiau pasinaudojus gerais žiūronais ar mažu teleskopu bei žinant kometos maršrutą per žvaigždynus, galima tikėtis nesunkiai ją pastebėti.
Kai kuriais atvejai kometoje fiksuojami netikėti, trumpalaikiai ryškumo protrūkiai, tad jei pasitaikytų toks atvejis, tuomet ji būtų matoma ir plika akimi.
[quote_box_center]Kometą sekti galima naudojantis interaktyvia NASA programėle[/quote_box_center]
Turint didesnius stebėjimo instrumentus gali pasisekti išvysti ne tik uodegą bet ir iš komos (kometos skraistė) ištįstantį srautą.
Kuomet lakiosios medžiagos, esančios ant kometos paviršiaus, sureaguoja su šiurkščiomis temperatūromis ir nuo Saulės sklindančia radiacija, šios medžiagos iššauna į kosmosą tarsi sraujymė, sukurianti šviesos ruožus, kurie atrodo sklindantys iš kometos komos, informuoja space.com.
Kur ir kada žiūrėti?
Kometa beveik visą rugsėjį bus rytiniu dangaus objektu, kuomet stebėjimams rekomenduojama rinktis laiką po vidurnakčio ir prieš auštant. Šiuo metu Giacobini-Zinner yra Aurigos žvaigždyne.
Rugsėjo 11 d. kometa pasieks tašką besiribojantį su trimis žvaigždynais: Auriga, Jaučiu ir Dvyniais.
Ypatingai rekomenduojama 21P žvalgytis rugsėjo 15 d. ryto valandomis, kuomet ji skries pro Mesjė 35, gražųjį žvaigždžių spiečių esantį Dvynių žvaigždyne.
Nuo rugsėjo 16 iki 22 dienos, Kometa 21P skries ties riba, skiriančia Dvynių ir Oriono žvaigždynus. Tuomet rugsėjo 23 d. kometa įskries didelę ir labai blausią žvaigždinę laukymę, žinomą kaip Vienaragio žvaigždynas, kuriame 21P apsistos likusiai mėnesio daliai.
Mums žengiantį spalį, kometa greičiausiai taps vis blausesnė ir nutols nuo Saulės bei Žemės. Be to, mūsų danguje ji ims žemėti ir spalio 10 d. pasieks Didžiojo Šuns žvaigždyną,
Dažnai sugrįžtanti kometa
Kometa 21P/Giacobini–Zinner buvo atrasta 1900 metų gruodį Nicos observatorijoje, Prancūzijoje, prancūzų astronomo Michel Giacobini.
Iš pat pradžių Giacobini apskaičiavo, kad naujai atrasta kometa pasižymėjo sąlyginai trumpu orbitos periodu, trunkančiu vos septynerius metus, tačiau niekas šio objekto neišvydo suplanuotojo, 1907 metų jos sugrįžimo metu.
Tuomet, 1913 metais, Vokietijos astronomas Ernst Zinner Dr. Karl Remeis Observatorijoje Bamberge, Vokietijoje, vėl atrado šią kometą. Savaitę ji buvo vadinama „Zinner kometa“ iki kol astronomai suprato, jog iš tiesų tai yra ta pati, prarastoji Giacobini kometa, kuri turėjo kiek trumpesnį orbitinį periodą, negu iš pradžių apskaičiavo astronomai.
Nuo tol, kometai priskirtas abiejų astronomų vardas. Stebėtojai dar dukart, 1920 ir 1953 metais, nepastebėjo 21P/Giacobini-Zinner, tačiau nuo tol fiksuota 14 jos sugrįžimų.
Jupiterio kilmės
Giacobini-Zinner kometa, oficialiai įvardijama kaip 21P/Giacobini-Zinner. „21P“ kad tai 21-oji trumpojo periodo kometa, nustatyta apskaičiavus jos orbitą. Pati pirmoji kometa nešiojanti „1P“ vardą buvo garsioji Halio kometa.
21P kometa priklauso Jupiterio kometų „šeimai“, sudarytai iš šimtų kometų, kurių orbitinis periodas yra mažesnis nei 20 metų. Kometos 21P orbitinis periodas svyruoja tarp 6,4 ir 6,6 metų, taigi jos apsidė (arčiausias priartėjimas prie Saulės), gali įvykti bet kurį mėnesį.
Taip nutinka dėl to, kad jos orbita gali pasislinkti kaskart jai praskriejant pro Jupiterį. Šiais metais, Giacobini-Zinner į apsidę atkeliaus pirmadienį, rugsėjo 10 d.
Maža, bet įdomi
21P yra nedidelė kometa, kurios diametras siekia vos 2 kilometrus, įkalinta nedidelėje bet įdomioje orbitoje.
Dėl neįprastos orbitinės geometrijos kometa į apsidę atskrieja penkios dienos iki jai kertant Žemės orbitos plokštumą, keliaujant iš šiaurės į pietus.
Šiuo metu šis taškas kosmose yra už vos 5,2 milijonų kilometrų už Žemės orbitos, netoli to taško, kur mūsų planeta bus spalio 8 d. Jeigu kometa pro mus skrietų tądien, tuomet ji būti mažiausiame savo nuotolyje nuo Žemės, tuo pačiu būnant opozicijoje nuo Saulės, o tai reiškia, kad stebėjimo aplinkybės būtų pačios geriausios.