Lietuvos žvalgybos institucijos šiemet turi paviešinti daugiau informacijos apie grėsmes, nei paprastai, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.
Pasak jo, tai reikalinga tam, kad Lietuvos visuomenė būtų tinkamai informuota apie saugumo situaciją šalyje ir regione. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą kasmet rengia Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Krašto apsaugos ministerijai pavaldus Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD)
„Iš esmės norėtume, kad dėl pačių grėsmių pobūdžio, dėl situacijos regione pokyčių ir dėl to, kad skirtingi visuomenės sluoksniai skirtingai interpretuoja situaciją, mes norėtume, kad šiemet VSD ir AOTD ataskaitoje būtų daugiau informacijos apie saugumo būklę Lietuvoje ir regione“, – BNS Seime po komiteto posėdžio ketvirtadienį sakė V.Bakas.
Komitetas ketvirtadienį posėdžiavo su VSD atstovais.
„Mes suprantame, kad daugelis dalykų yra įslaptinti (…), bet kai mes per daug įslaptiname, tada yra labai sunku paaiškinti visuomenei ir užsitikrinti jos paramą, kodėl mes šitiek dėmesio skiriame saugumui, kodėl yra šitokios investicijos“, – sakė parlamentaras.
NSGK posėdyje dalyvavęs VSD direktorius Darius Jauniškis sakė, kad per metus grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui pasikeitė menkai.
„Nieko naujo per daug nėra tose grėsmėse, bet aš siūlau palaukti viešos ataskaitos. Nemanau, kad siurprizų bus, situacija pakankamai stabili“, – tvirtino VSD direktorius.
Pernykščiame žvalgybos tarnybų parengtame dokumente buvo nurodyta, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia Rusijos imperinės ambicijos, agresyvi užsienio politika, pasirengimas naudoti karinę jėgą, ypač aktyvi prieš Lietuvos interesus nukreipta žvalgybinė veikla, priešiška informacinė politika, pastangos kurstyti Lietuvos tautinių bendruomenių priešiškumą Lietuvos valstybei.
