10.1 C
Panevėžys
Penktadienis, 14 birželio, 2024

Žūstant koralams spalvas praranda ir žuvys

AutoriusGISMETEO.LTFotoPEXELS.COM

Dėl Australijos Didžiajame barjeriniame rife žūstančių koralų vis rečiau bus galima išvysti akį traukiančias spalvotas žuveles, kadangi šios praranda spalvas. Deja, bet baiminamasi, kad ateityje šis fenomenas gali dar labiau pablogėti.

Per paskutiniuosius 30 metų globalus šiltėjimas ir vandenynų rūgštėjimas sukėlė esminius, didžiausios pasaulyje natūralios rifų sistemos, pokyčius, dėl kurių koralai dideliu mastu išmirė, sakė pagrindinis tyrimo autorius Christopher Hemingson iš Australijos Džeimso Kuko universiteto.

Skirtingų spalvų žuvų, gyvenančių šioje ekosistemoje, įvairovė nuo 1998 metų smarkiai sumažėjo po globalaus koralų balimo įvykio, dėl kurio žuvo didelė Didžiojo barjerinio rifo dalis, teigiama praėjusią savaitę žurnale „Global Change Biology“ paskelbtame tyrime.

Rifai, dar vadinami vandenynų džiunglėmis, dengia mažiau nei 1 procentą pasaulinio vandenyno dugno, tačiau palaiko beveik ketvirtadalį visų žinomų jūrinių rūšių.

Balimo įvykiai šias tarpusavyje priklausomas bendruomenes gali stipriai pažeisti.

„Mes nustatėme, kad didėjant struktūriškai sudėtingų koralų dangai ant rifo, didėja ir žuvų, gyvenančių juose ir aplink juos, įvairovė bei spalvų gama,“ – pareiškime sakė Dr. Hemingson.

„Tačiau, kuomet didėja velėnos dumblių ir negyvų koralų likučių danga, spalvų įvairovė mažėja iki labiau bendros, uniforminės išvaizdos“.

Tyrime mokslininkai panaudojo bendruomeninio lygmens žuvų spalvų matavimus ir tyrinėjo ryšius tarp žuvų bendruomenės spalvos ir aplinkos.

Jų teigimu, koralai ir jūros dugno struktūra vaidina svarbų vaidmenį formuojant žuvų spalvas.

Bet dabar viskas keičiasi, viskas nyksta.

Didžiajam barjeriniam rifui susiduriant su vis didėjančia grėsme ir stengiantis išlaikyti savo UNESCO pasaulio paveldo objekto statusą, mokslininkų teigimu, „būsimi rifai gali būti ne tokios spalvingos ekosistemos, kurias mes atpažįstame šiandien, o tai reiškia kultūriškai reikšmingos ekosistemos funkcijos praradimą“.

Dėl neįprastai šiltų vandenyno temperatūrų 2016, 2017 ir 2020 metais, rifas išgyveno žymų koralų balimą, o ankstesni balimo įvykiai pažeidė daugiau nei du trečdalius koralų.

Ankstesnis tyrimas, paskelbtas 2020 metais, taip pat nustatė, kad mažų, vidutinių ir didelių koralų skaičius Didžiajame barjeriniame rife nuo 1990-ųjų sumažėjo daugiau nei 50 procentų.

Tyrėjų teigimu, spalvingųjų žuvų praradimas gali neturėti didelio poveikio, jei rifai vertinami per griežtai funkcinį ar ekologišką objektyvą, tačiau jie pridūrė, kad šios spalvų įvairovės praradimas „gali sukelti daugybę žmonių reakcijų, įskaitant sielvartą“.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Didžiajame barjeriniame rife užfiksavo įspūdingą „sproginėjimą“

confident-noyce

UNESCO sprendimas: Didysis barjerinis rifas nepriskiriamas esantiems pavojuje

confident-noyce

Didysis barjerinis rifas yra pavojuje, tačiau Australija su tuo nesutinka

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau