Žolinė: pamaldų ir renginių Krekenavoje tvarkaraštis

Žolinė: pamaldų ir renginių Krekenavoje tvarkaraštis

JP / JP., Gedimino BALČIŪNO, organizatorių nuotr.

Lietuvos katalikai trečiadienį švęs Žolinę, kitaip dar vadinamą Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo dieną.

Žolinės metu bažnyčioje šventinami pirmieji derliaus vaisiai, gėlės. Daug tikinčiųjų šią dieną tradiciškai vyksta į Krekenavoje esančią Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų baziliką.

Naujienų portalas JP skaitytojams pateikia Žolinės atlaidų pamaldų ir renginių tvarkaraštį.

BIC

Rugpjūčio 14 d., pirmadienis

Bazilikos konsekravimo 7-ųjų metinių diena

16.30 val. Himnas akatistas Marijai

18 val. Šv. Mišios

22–7 val. Švč. Sakramento adoracija (transliuoja Marijos radijas)

Rugpjūčio 15 d., trečiadienis

ŽOLINĖS DIENA

6 val. Šv. Mišios (transliuoja Marijos radijas)

9 val. Šv. Mišios

11 val. Katechezė

11.30 val. Rožinio malda

12 val. Šv. Mišios (LRT transliacija)

13.30 val. Liudo Mikalausko ir Panevėžio rajono pučiamųjų orkestro programa Bazilikos aikštėje

16.30 val. Jaunimo vakaras

18 val. Šv. Mišios

20 val. Vakaro koncertas miestelio aikštėje

Rugpjūčio 16 d., ketvirtadienis

KUNIGŲ PAŠVĘSTOJO GYVENIMO IR PAŠAUKIMŲ DIENA

9 val. Švč. Sakramento adoracija

11 val. Katechezė

11.30 val. Rožinio malda

12 val. Šv. Mišios

17 val. Filmas apie popiežių Pranciškų bazilikoje

18 val. Šv. Mišios

Rugpjūčio 17 d., penktadienis

„CARITO“ IR LIGONIŲ  DIENA

9 val. Švč. Sakramento adoracija

11 val. Katechezė

11.30 val. Rožinio malda

12 val. Šv. Mišios

16 val. Vidinio išgydymo pamaldos

18 val. Šv. Mišios

Rugpjūčio 18 d., šeštadienis

MARIJINIŲ ORGANIZACIJŲ IR  ĮVAIRIŲ MALDOS GRUPIŲ  DIENA

9 val. Švč. Sakramento adoracija

11 val. Katechezė

11.30 val. Rožinio malda

12 val. Šv. Mišios

17 val. Filmas apie popiežių Pranciškų bazilikoje

18 val. Šv. Mišios

Rugpjūčio 19 d., sekmadienis

ŠEIMŲ IR PARAPIJINĖS BENDRUOMENĖS  DIENA

9 val. Švč. Sakramento adoracija

11 val. Katechezė

11.30 val. Rožinio malda

12 val. Šv. Mišios

17 val. Filmas apie popiežių Pranciškų bazilikoje

18 val. Šv. Mišios

Rugpjūčio 20 d., pirmadienis

TIKYBOS MOKYTOJŲ IR KATECHETŲ DIENA

9 val. Švč. Sakramento adoracija

11 val. Katechezė

11.30 val. Rožinio malda.

Panevėžio vyskupo Lino Vodopjanovo OFM ganytojiškas laiškas piligrimams Žolinės atlaidų proga.

Mieli piligrimai,

Laukdami Šv. Tėvo Pranciškaus apsilankymo Lietuvoje, esame kviečiami maldoje išgirsti apsilankymo temą „Kristus Jėzus – mūsų viltis“. Švęsdami savo valstybės atkūrimo šimtmetį, trokštame mūsų Tėvynei Lietuvai ir jos žmonėms vilties. Nuo paskutinio Šv. Tėvo Jono Pauliaus II apsilankymo mūsų šalyje 1993 metais labai daug kas pasikeitė: tapome laisvesni, europietiškesni, šiuolaikiškesni. Tačiau tarp visų šių teigiamybių pasimato ir baimės, nusivylimo, nevilties šešėlių. Kad galėtume įsivaizduoti ir kurti savo ateitį, reikalingas tikros Vilties pagrindas. Popiežius Pranciškus savo apsilankymu nori mums priminti, kad pats tikriausias gyvenimo ir vilties pagrindas yra žmogumi tapęs Dievo Sūnus Jėzus Kristus.

O kaip tampama žmogumi? Gimstant. Štai kodėl netgi visa ko Kūrėjas Dievas, panorėjęs tapti vienu iš mūsų, turi Motiną, Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Krekenavos Mažojoje bazilikoje ypatingu pamaldumu kas mėnesį, o ypač Didžiuosiuose Žolinės atlaiduose, pagerbiame mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Motiną Mariją. Kristus Jėzus yra mūsų viltis, o Motina Marija yra mūsų Vilties Motina. Norėdami pažinti ir priimti tikrąją Viltį, turime pažinti ir priimti tą Viltį dovanojančią Mamą.

Krekenavos bazilikoje nuo seno saugomas stebuklingas Dievo Motinos su vaikeliu Jėzumi paveikslas. Pastaruosius trejus metus originalus paveikslas yra Vilniuje, Prano Gudyno restauravimo centre, kur nuostabios restauratorės Janinos Bilotienės širdimi ir rankomis nuimamos per ilgą laiką susikaupusios dulkės ir grąžinami tikrieji atspalviai bei bruožai. Galiu pasidžiaugti, kad paveikslo restauracija artėja į pabaigą, ir jau šiuose metuose norėjome jį sugrąžinti į tikruosius namus – Bazilikos didįjį altorių. Tačiau dėl rudenį prasidėsiančių didelių Bazilikos išorės ir vidaus remonto darbų neseniai restauruotam paveikslui į tokią aplinką sugrįžti būtų pernelyg pavojinga. Todėl, kol vyks remonto darbai, turėsime pasitenkinti spalvine restauruoto paveikslo kopija, o originalus paveikslas dar turės paviešėti Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, kur jį galėsime aplankyti patys, taip pat galės aplankyti ir Vilniaus miesto gyventojai bei svečiai. Tikiu, kad remonto darbai bus atlikti laiku ir po jų restauruotas stebuklingasis paveikslas sugrįš į atnaujintus ir jaukius bazilikos namus.

Turėdami Kristų, kaip mūsų Viltį, ir Mariją, kaip Vilties Motiną, turėkime Krekenavos baziliką, kaip Vilties namus. Laukiu visų Didžiuosiuose Žolinės atlaiduose šių metų rugpjūčio 14-20 dienomis.

Žolinė, Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė   

Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių.

Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.

Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai – Artemidę. Šios deivės buvo laikomos augalų ir gyvūnų globėjomis. Aptinkama žinių, kad 500 m. prieš Kr., rugpjūčio 15 dieną buvo atidaryta deivės Dianos šventykla Romoje, ant Avetino kalvos.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pasakojama, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado – karste buvo tik daugybė gražių gėlių. „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (Apr 12, 1). Taip apaštalas Jonas aprašo regėjimuose matytą Saulėtąją moterį – bažnyčios, kovojančios prieš žemės blogį, biblinį slibiną, simbolį. Marijos dangun ėmimo dogma paskelbta tik 1950 m., tačiau liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus.

Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.

AIK

AMES

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.