Praėjusią savaitę visi skubėjo į Alančių kaimą, kur buvo švenčiamos Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė. Ji kilnojama pagal Velykų laiką. Šiais metais išpuolė ketvirtadienį, gegužės 30 dieną. Dauguma žmonių tuokart dirbo, todėl paminėjimas vyko šeštadienį.
Močiutės, pasiramsčiuodamos lazdelėmis ar įsikibusios į parankes, jaunos mamos, nešinos mažyliais, rinkosi kapinėse, lankė artimųjų kapus, meldėsi ir giedojo. Giesmės žodžius vėjai nešė per laukus. Amžinojo poilsio vieta brangių artimųjų, draugų, kaimynų, pažįstamų. Juos aplankęs jautiesi pabuvęs su savais. Gal todėl prašalaičiui kelia nuostabą kapaviečių pedantiškas tvarkingumas: prižiūrėti ten pasodinti augalai, išravėti takeliai, niekur nesimatė šiukšlių, sutvarkyta aplinką.
Alančių dvaro parke buvo paruoštos lauko palapinės. Muzikantas Vytautas Juška jungė aparatūrą. Didelė rūpesčių našta gulė ant Alančių seniūnaitės Rasos Zupkienės pečių. Renginį savanoriškai vedė Vadoklių kultūros centro direktorė Eugenija Zakarkienė ir Dovydas Butkus. Vadoklių seniūnas Vytautas Kaupas sveikino susirinkusiuosius į šventę ir įteikė padėką seniūnaitei, kuri organizavo Šeštinių renginį.
Padėkota keturiolikai rėmėjų, kurie padėjo organizuoti šventę, jiems įteikti padėkos raštai. Pasveikinti jubiliatai: Marytė Gritėnienė 90-ojo gimtadienio proga, 80-ojo – Alfonsas Šiurkus ir Anastazija Baleliūnienė, 60-ojo Elena Čeriaukienė, o jauniausioji jubiliatė buvo Miglė Šeštokaitė, jai sukako 20 metų.
Linijinio šokio grožiu visus pakerėjo VDK (Vadoklių damų kolektyvas), kuriam vadovauja Neda Šnyraitė. Žavi linijinių šokių įvairiapusiškumas. Šiuos šokius gali šokti kiekvienas. Tarmiškai porino Dovydas Butkus ir aštuonmetis Pijus Levickis (vadovė Eugenija Zakarkienė). Kiekviena tarmė yra vertybė, jos nyksta. Galbūt dėl to, kad žmonėms gėda tarmiškai kalbėtis.
Po meninės dalies toliau renginį vedė Raimundas Kartanas. Jis pristatė kinkinių vadeliotojus ir atvykusius į lenktynes žirgus bei jų šeimininkus. Arklių vis mažėja, bet dar yra žmonių, kurie juos laiko. Arkliais vadiname darbinius, o žirgais – veislinius, brangius lenktynėms ar parodoms skirtus arklius. Žirgai yra greito bėgimo meistrai, todėl organizuojamos jų lenktynės. Ponis taip pat yra žirgas. Žirgų lenktynės Raimundo Kartano taurei laimėti Alančių kaime vyko pirmą kartą.
Prieš varžybas žmonės vaikštinėjo apie žirgus, grožėjosi jais. Grakštuoliai su nekantrumu laukė lenktynių. Jas jau galėjo stebėti Andrius ir Rytis Kairiūnai. Jie nematė Šeštinių meninės dalies, nes veltui visus norinčiuosius vežiojo žirgų traukiamais vežimaičiais.
Per varžybas žirgai lėkė žerdami žemes į važnyčiotojus, sklido dulkės ir kanopų gaudesys. Ristūnų bėgime yra draudžiama žirgams vienos pusės abi kojos kelti kartu. Negalima ir blokuoti varžovo. Varžybų tikslas – populiarinti žirgų sportą, įrodyti, kad kiekvienas, norintis važiuoti, gali dalyvauti varžybose bei maloniai praleisti laiką.
Žirgams ilsintis buvo apdovanojami varžybų nugalėtojai. Pirmą vietą su Amerikos ristūnu Ilves Tooma iškovojo Raimondas Dirsė – gavo taurę, diplomą ir piniginį prizą. Antrą vietą su Amerikos ristūnu Four Johannes laimėjo Sandra Dirsienė, kuri apdovanota diplomu ir piniginiu prizu. Trečioje vietoje su rusų ristūne Geiša liko Raimundas Kartanas, jis gavo diplomą. Paskatinamoji piniginė premija įteikta Virgilijui Dirsei, kuris važiavo su Amerikos ristūne Arielle Augustinu. Taurę gavo ir jauniausias vadeliotojas Rytis Kairiūnas su trejų metų poniu Vinetu. Padėka įteikta kinkinio vadeliotojui Andriui Kairiūnui, jis vežiojo žmones su savo penkerių metų Aru ir dešimties metų Bėriu. Taip pat padėka įteikta ir Albertui Kisieliui, jis šventėje dalyvavo su savo Lietuvos sunkiųjų veislės arkliu, kuriam yra dešimt metų.
Aptardami žirgų lenktynes žmonės sėdo prie stalų, ėjo šokti… Skambėjo muzika, sukosi poros, aidėjo juokas ir vos vos girdėjosi lakštingalų trelės. Niekas neskubėjo namo, alantiečiai turėjo galimybę pabendrauti su seniai matytais draugais, su kaimynais. Praūžė tradicinė kiekvienais metais laukiama šventė – Šeštinės, palikdama įsimintiniausias akimirkas.