Užsienio žiniasklaidoje per pusantros savaitės paskelbti šimtai pranešimų apie Lietuvos ambicijas smarkiai padidinti gynybos finansavimą, o labiausiai ši žinia paplito Jungtinėse Valstijose ir Rusijoje.
Tai rodo naujienų agentūros BNS užsakymu surinkti žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ duomenys.
Valstybės gynimo taryba sausį įtvirtino tikslą Lietuvos krašto apsaugai 2026-2030 metais skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto, siekiant išvystyti kariuomenėje diviziją.
Iš viso užsienyje publikuotos 1375 su tuo susiję pranešimai.
Tarp jų – tekstai naujienų agentūrose „Reuters“, „Bloomberg“, AFP, dideliuose naujienų portaluose „US News“, „Independent“.
„Tai rodo didelį tarptautinį susidomėjimą Lietuvos sprendimu stiprinti savo gynybinius pajėgumus“, – BNS sakė „Mediaskopo“ duomenų sprendimų ir analizės vadovė Vilūnė Kairienė.
Susiejo su D. Trumpo tikslu
Žinios apie gynybos finansavimą sklaidos tyrimas apima laikotarpį nuo sausio 17 dienos, kai prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė apie Valstybės gynimo tarybos sprendimą, iki sausio 27 dienos.
Daugiausiai pranešimų šia tema užsienyje publikuota pirmąją dieną – 410.
Kitas pikas fiksuotas sausio 27-ąją – tądien publikuoti 208 pranešimai. Jis susijęs su „Financial Times“ paskelbtu straipsniu apie tai, jog Lietuva ir Estija įsipareigoja įvykdyti JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) įvardytą 5 proc. BVP išlaidų gynybai tikslą.
„Šis faktas vėl paskatino aktyvią diskusiją tarptautinėje žiniasklaidoje bei įvairių politinių veikėjų komentarus“, – sakė V. Kairienė.
Kitomis dienomis pranešimų skaičius svyravo nuo 141 iki 40-ies.
Plačiausiai žinia apie Lietuvos gynybos finansavimą paplito Jungtinėse Valstijose – per minimą laikotarpį fiksuotos 182 publikacijos.
Rusijoje apie tai paskelbta 170 pranešimų, Ukrainoje – 140 tekstų.
Didesnis naujienos paplitimas taip pat fiksuotas Latvijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Kanadoje, Italijoje, Ispanijoje bei Lenkijoje.
Rusijoje – menkinantys naratyvai
„Mediaskopo“ analizė rodo, kad JAV ir Europos šalių portalai daugeliu atvejų jau pranešimų antraštėse pabrėžė, jog Lietuvos sprendimas priimtas reaguojant į Rusijos keliamą grėsmę.
Tuo tarpu Rusijos žiniasklaida naujieną traktavo su menkinimu ar ironija.
Portalai ria.ru, gazeta.ru ir kiti pateikė interpretacijas, kad Lietuvos sprendimas yra išskirtinis NATO kontekste arba netgi perdėtas.
Pavyzdžiui, valstybiniame dienraštyje „Rossiyskaya Gazeta“ publikuotas pranešimas „Lietuva taps čempione didinant išlaidas gynybai“. Kita antrašte skelbiama, kad „Lietuva taps beveik vienintele NATO šalimi, gynybai skiriančia daugiau nei 5 proc. BVP“.
„Šios interpretacijos akivaizdžiai siekia parodyti Lietuvos sprendimą kaip nepagrįstai išskirtinį arba netgi perteklinį“, – sakė V. Kairienė.
„Pastebima, kad Rusijos portalai sistemingai naudoja informacijos interpretavimo strategijas, kurios leidžia sukurti įspūdį, jog Lietuvos veiksmai yra hiperbolizuoti ir neatitinka realių saugumo poreikių“, – pridūrė ji.
