„Žiburėlio“ bibliotekoje viešėjo dailininkė, vaikiškų knygelių iliustratorė ir leidyklos „Nieko rimto“ mūza Sigutė Ach, juokais vadinama pačia nerimčiausia Lietuvos kūrėja.
Viešnia atvyko pasidalinti su vaikais savo žaismingomis, tačiau turinčiomis gilią potekstę idėjomis. Susitikimo metu ji ne tik papasakojo apie angelus savo kūryboje, apie jo prasmę žmonijos kultūroje, bet ir skatino atrasti „angelišką“ savo asmenybės pusę.
Pasak iliustratorės, angelų sodas – meninis veiksmas jaukiai aplinkai sukurti. Ir pati angelų gaminimo technika ypatinga – smarkiai dirba rankos – delnai, pirštukai. „O juk „delnas“ reiškia laikyti, duoti, dalintis“, – kalbėjo viešnia.
Ilgai nelaukę visi kartu noriai ėmėsi darbo ir bibliotekos salėje įkūrė menines dirbtuves, tam, kad sukurtų instaliaciją, primenančią mūsų protėvių kurtus šiaudinius sodus.
Dalyviai iš daugybės spalvoto ir balto popieriaus, margų akvarelių skiautelių iškarpė angelėlius pagal Sigutės Ach pateiktą karpinio pavyzdį.
Tuomet savo rankomis pagamintus spalvotus angelėlių sparnus papuošė nuoširdžiais palinkėjimais – lyg gėrio užkalbėjimus. Sparnus, o ir pačius angelus išpuošė karpiniais. Ir Gerumo angelų medis bematant pražydo – vienas angelas tūpė šalia kito, o ant jų sparnelių liejosi vaikų mintys, palinkėjimai, meilė… Virš 20 edukacijoje dalyvavusių vaikų sukūrė „Angelų sodą“ iš šešiskart didesnio kiekio angelėlių. Šie kūrinėliai sukabinti į bendrą junginį – ant rato kabantį sodą. Buvo sukurtas, rodos, besvoris, lengvai erdvėje siūbuojantis angelų sūkurys.
Keletą valandų šurmuliavusiose kūrybinėse dirbtuvėse buvo jauku ir šilta. Čia sklandė angelų dvasia, leidusi atsiskleisti vaikų kūrybiškumui ir gerumui.
Menininkės vizitą primins ir bibliotekai nupiešta miela karvytė, o pražydęs „Angelų sodas“ džiugins lankytojus iki metų galo bei primins, kad kiekvienas nebijotų svajoti „nieko rimtiškai“. Vėliau sparnuočiai pasklis į „visas puses“, pradžiugindami mažesnius ir didesnius bibliotekos skaitytojus.