22.5 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 5 rugpjūčio, 2021

Žemės plaučiams gresia pražūtis: Amazonės miškų ateitis darosi vis niūresnė

AutoriusTECHNOLOGIJOS.LTFotoWIKIPEDIA

Dėl sparčiai augančių išteklių naudojimo ir klimato kaitos sukeltų gaisrų, Amazonės atogrąžų miškų ateitis darosi vis niūresnė.

Naujoje ataskaitoje „Aplinka: darnaus vystymosi mokslas ir politika“ Floridos universiteto geologas Robert Toovey Walker apžvelgė naujausius Amazonės atogrąžų miškų tyrimus ir padarė nieko gero nežadančias išvadas.

Pailgėjus sausajam sezonui nespėja atsigauti medžių laja. „Pietų Amazonija gali tikėtis, kad pasieks lūžio tašką iki 2064 m.“, – rašė Walker.

Praėjusių metų gaisras Amazonijoje iki spalio viršijo ankstesnių metų gaisrų sezono padarinius. Mes, žmonės, per pirmuosius keturis 2020 m. mėnesius Brazilijoje sunaikinome dar 1202 kv. km miško – 46% daugiau nei užpernai tuo pačiu metu.

Modeliai prognozuoja, kad kai pietuose bus pasiekta 30–50% miškų kirtimų, tai sumažins lietaus kiekį 40%. Vakaruose atogrąžų miškas virs atviru mišku ir savana.

„Geriausias būdas galvoti apie miško ekosistemą kaip apie siurblį“, – UPI sakė Walker. „Miškas perdirba drėgmę, kuri palaiko regioninius kritulius. Jei ir toliau naikinate mišką, kritulių kiekis sumažėja… ir galiausiai sugadinate siurblį.“

Jei pasitvirtins šis scenarijus, vandens neteks daugiau nei 35 milijonai žmonių, kurie šį regioną vadina namais.

„Ten esantys žmonės nesijaudina tiek dėl biologinės įvairovės, tiek dėl aplinkos, kai turi jaudintis dėl maisto ir vandens“, – sakė Walker.

Praėjusių metų pradžioje „Nature Communications“ skelbtame tyrime nustatyta, kad Amazonija mūsų gyvenimo metu pasieks negrįžtamą tašką ir jos gebėjimas absorbuoti anglies dioksido perteklių pasaulyje sparčiai mažėja.

Numatoma, kad Amazonės miškai pilnai pasisotins anglies dioksidu iki 2035 metų.

Praeityje Amazonės atogrąžų miškai išgyveno daug šiltesnio klimato laikotarpius, tačiau tai nebuvo tokia didžiulė žala, kokią daro mūsų veikla.

Kaip ir klimato krizės atveju, didžiosios korporacijos ir vyriausybės politika (arba jos nebuvimas) yra didžiausia šių problemų varomoji jėga.

Prekybos sandoriai su tokiomis šalimis kaip JAV ir potencialiai Europos Sąjunga sukuria nenugalimas paskatas didelio masto žemės ūkiui Brazilijoje, kur daugelis žmonių kasdien kovoja dėl išlikimo.

„Tai vyriausybė, norinti perduoti mūsų teritorijas stambiam žemės ūkiui. Jie ne tik taiko politiką, kuri nesuteikia mums teisių į savo žemę, o dar blogiau – jie bando atimti žemę, į kurią mes jau turime teises“, – sakė 300 Brazlijos čiabuvių tautų grupių atstovas Sônia Guajajara.

„Jei anksčiau nebuvo žiaurių žemės konfliktų, dabar yra skatinamas neapykantos kurstymas. Kiekvieną dieną federalinė vyriausybė kursto smurtą. Žmonės mano, kad turi teisę nebaudžiamai žudyti“.

Walker paaiškina, kad dėl dabartinės Brazilijos vyriausybės infrastruktūros projektų ir iširusios aplinkos politikos, išskyrus tai, kad artimiausiu metu bus prarasta 25% atogrąžų miškų, mokslininkų anksčiau perspėtas lygis gali būti lūžio taškas link platesnio žlugimo.

„Kitos Amazonijos šalys, visų pirma Ekvadoras su didžiulėmis angliavandenilių atsargomis, seka prezidento Bolsonaro pavyzdžiu atverdami Amazoniją išteklių gavybai“, – rašė jis.

Ši problema anaiptol nėra būdinga tik Pietų Amerikai. Mus visus supa kovojančios ekosistemos – viena iš penkių šalių siekia ekosistemos žlugimo. Net turtingos šalys, tokios kaip Australija, atsisako imtis būtinų priemonių mūsų aplinkai apsaugoti.

Jau praradome tiek daug nuostabios gyvūnijos ir dar labiau sujaukėme klimato sistemą, tačiau negana to, ekosistemas nustumiant į paribius, padidėja kitos pasaulinės grėsmės.

Stresinės ir susilpnėjusios gyvūnų bendrijos tampa derlinga kito virulentinio patogeno veisimosi vieta. Vis daugiau įrodymų dabar susieja žmogaus įsiskverbimą į stresinę aplinką su atsirandančiomis ligomis, tokiomis kaip koronavirusas.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Europos COVID-19 žemėlapyje Lietuva išlieka geltonojoje zonoje

confident-noyce

Nustatyta tvarka, kaip trečia doze bus revakcinuojami imunosupresiniai pacientai

confident-noyce

Lietuvoje nustatyti dar 176 koronaviruso delta atmainos atvejai

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau