Mokslininkai skelbia, kad po Žemės paviršiumi gali būti palaidota daugiau nei kvadrilijonas tonų brangakmenių.
Jų teigimu, nepaisant reputacijos apie jų retumą ir žmonių jiems taikomą vertę, šis atradimas rodo, kad deimantai, ko gero, „nėra jau tokie egzotiniai mineralai“ kokiais daugelis juos laiko.
Visgi, toks atradimas neturėtų pernelyg nudžiuginti kasybos verslu užsiimančių įmonių, nes deimantai slypi daugiau nei 160 km. gylyje po žeme, kas yra gerokai giliau nei kada nors į žemę prasiskverbė kokia nors gręžimo ekspedicija.
Pranešama, kad deimantai yra įsiterpę į kratonų uolienas – seniausią mantijos uolienų sekciją, aptinkamą po tektoninėmis planetos plokštėmis.
Apie šį fenomeną mokslininkai buvo informuoti pastebėjus anomalijas duomenyse, surinktuose iš žemę virpinančių įvykių, tokių kaip žemės drebėjimai ir cunamiai.
Tokie fenomenai generuoja didžiules garso bangas, kurios keliauja per planetą, ir ši informacija gali būti panaudota konstruojant vaizdinį, kaip planeta atrodo jos viduje. Tai apima ir Žemę sudarančių uolienų kompozicijos nustatymą, rašo independent.co.uk.
Mokslininkai jau anksčiau pastebėjo, kad garso bangos pagreitėja keliaudamos per senąjį kratonų sluoksnį, o tai buvo akivaizdi indikacija, apie ten slypinčius deimantus.
Garso greitis deimante yra daugiau nei dvigubai greitesnis už tą, kuris fiksuojamas aukštutinėje mantijoje dominuojančiame minerale – olivine.
Tyrėjai įvertino visas įmanomas skirtingas galimybes, iš kiekvieno įmanomo kampo, ir tai vienintelis pagrįstas fenomeno paaiškinimas.
Deimantai susiformuoja neįtikėtinai aukštame karštyje ir aukšto slėgio aplinkoje, kuri vyrauja giliai Žemėje, ir į paviršių jie iškyla, kuomet vulkaniniai išsiveržimai „išspjauna“ juos į viršų.