Mūsų šansai išvengti didžiausios klimato krizės atrodo vis mažesni, skelbiama remiantis naujausiais Pasaulio meteorologijos organizacijos (PMO) duomenimis.
Metinė globali temperatūra per kiekvienus iš penkių artimiausių metų gali būti mažiausiai 1°C aukštesnė už priešindustrinius lygmenis ir bent vienais metais tarp šių ir 2024 metų ji gali viršyti 1,5°C.
Jei šios prognozės pasitvirtintų, tuomet mažai tikėtina, kad mūsų planeta sugebės pasiekti tikslus, kurie buvo nustatyti Paryžiaus klimato kaitos susitarime.
„Šis tyrimas, drauge su aukšto lygmens moksliniais tyrimais, atskleidžia milžinišką iššūkį, kuris mūsų laukia siekiant Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslo dar šiame amžiuje palaikyti globalios temperatūros kilimą žemiau 2°C virš priešindustrinių lygių ir dedant pastangas apriboti temperatūrų kilimą dar labiau – iki 1,5°C,” – sakė profesorius Petteri Taalas, PMO Generalinis sekretorius.
Šie duomenys buvo paskelbti JT agentūros naujausioje ataskaitoje „Global Annual to Decadal Climate Update“. Ši ataskaita rėmėsi duomenimis ir ekspertinėmis žiniomis iš Jungtinės Karalystės, JAV, Ispanijos, Vokietijos, Kanados, Kinijos, Japonijos, Australijos, Švedijos, Norvegijos ir Danijos klimato prognozavimo grupių, rašo iflscience.com.
Vidutinė globali Žemės temperatūra jau yra virš 1°C virš priešindustrinio periodo lygio. Paryžiaus susitarimu skelbiama, kad Žemės temperatūros turi būti palaikomos „gerokai žemiau“ 2°C augimo, tačiau pasaulis turėtų dėti pastangas, kad jis būtų apribotas ties 1,5°C.
Dabar panašu, kad egzistuoja didelė tikimybė, kad šią 1,5°C ribą mes pasieksime per artimiausius kelis metus. Remiantis naujausiais duomenimis, mokslininkai prognozuoja, kad iki 2024 metų globali temperatūra virš priešindustrinių lygių pakils tarp 0,91 ir 1,59°C. Laikui bėgant ši tikimybė sparčiai auga.
Be to, ataskaitoje skelbiama, kad 2020 metais Arktis, tikėtina, šilo daugiau kaip dvigubai nei pasaulinės temperatūros.
Šiais metais, dėl klimato kaitos, sausesnėmis nei anksčiau taps didelės Pietų Amerikos, pietinės Afrikos ir Australijos dalys. Išaugęs audrų intensyvumas ir mastas Šiauriniame Atlanto vandenyne tikėtina paveiks Jungtinę Karalystę bei vakarinę Europą.
Visi šie duomenys apima ir neseniai fiksuotus šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų sumažėjimus, kurie registruoti besitęsiančios COVID-19 pandemijos metu, kas anot mokslininkų, platesniame paveiksle buvo gana mažai reikšmingi.
„PMO pakartotinai pabrėždavo, kad pramoninis ir ekonominis sulėtėjimas, kuris buvo nulemtas COVID-19, nėra pakaitalas tvariems ir koordinuojamiems klimato kaitos mažinimo veiksmams. Dėl labai ilgo CO2 gyvavimo atmosferoje, nesitikima, kad šių metų emisijų kritimas paveiks CO2 atmosferinių koncentracijų sumažėjimą, kas ir lemia globalios temperatūros kilimą,“ – sakė Taalas.
„Nors COVID-19 sukėlė rimtą tarptautinę sveikatos ir ekonominę krizę, tačiau nesugebėjimas pažaboti klimato kaitos gali kelti pavojų žmonių gerovei, ekosistemoms ir ekonomikoms ištisus šimtmečius. Vyriausybės turėtų pasinaudoti šia galimybe imtis kovos su klimato kaita veiksmų kaip dalies savo atsigavimo programų, taip užtikrinant, kad iš viso to mes pakilsime geresni,“ – sakė jis.
Kalbant paprasčiau, pasaulis negali sau leisti viršyti 1,5°C ribos ir judėti link 2°C.
Pasaulis, kuriame pasiekiamas 2°C laipsnių šiltėjimas reiškia planetą be koralinių rifų, išnykimo grėsmę tūkstančiams rūšių ir išaugusį sausrų, karščio bangų ir kitų ekstremalių meteorologinių reiškinių pavojų.
Už gamtos pasaulio ribų mes taip pat galime tikėtis išvysti išaugusį karų skaičių, didelio masto žmonių migraciją ir gilėjančią pasaulinio skurdo problemą.