Viešojoje erdvėje kilus pasipiktinimui dėl Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijų, Seimo valdyba nutarė pakeisti šiuo metu galiojančią parlamente organizuojamų renginių tvarką. Parlamento vadovybės sprendimu, nuo šiol pavieniai signatarai nebegalės rengti spaudos konferencijų – tai turės būti daroma tik per Signatarų klubą.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, per Signatarų klubą yra inicijuojamos signatarų konferencijos, diskusijos ar parodos parlamento rūmuose. Tačiau spaudos konferencijoms taikoma išimtis – jas gali organizuoti ir pavienis signataras.
Vis tik, valdybos nuomone, tokia išimtis neturi objektyvaus pagrindo ir sukelia papildomų organizacinių nesklandumų, nes, kitaip nei Signatarų klubo atveju, Seimo kanceliarijoje nėra paskirtas joks padalinys ar darbuotojas aptarnauti atskirų signatarų poreikius. Tuo metu Signatarų klubas veikia kaip visuomeninė organizacija, vienijanti visus 1990 m. kovo 11-osios Akto signatarus.
„Yra numatyta įstatyme, kad Seimo kanceliarijoje yra padalinys ir skirtas darbuotojas, kuris aptarnauja Signatarų klubo veiklą. Signatarai turi galimybę rengti spaudos konferencijas, bet, šiuo atveju, tai daroma kaip pavienių signatarų iniciatyvos. Ir užtikrinti techninį aptarnavimą šios srities realizavimui nėra numatyta ir įstatymiškai nėra apibrėžta“, – Seimo valdybos posėdyje kalbėjo parlamento vadovas Saulius Skvernelis.
„Dėl to yra siūlymas, kad būtų tvarka, jog Signatarų klubas yra atsakingas ir kreipiamasi per Signatarų klubą. Jeigu Signatarų klubas pritaria tokio renginio Seime organizavimui, tada, kaip ir numatyta įstatyme, Seimo struktūrinis padalinys aptarnauja tą sprendimą techniškai“, – siūlymo esmę išdėstė jis.
Z. Vaišvilos spaudos konferencijos kėlė viešą pasipiktinimą: Seimo pirmininkas žadėjo imtis veiksmų
Apie tai, jog Seimo valdyba ieško sprendimų, kaip pakeisti signatarų rengiamų spaudos konferencijų tvarką, praėjusią savaitę Eltai užsiminė Seimo pirmininkas S. Skvernelis. Tuomet reaguodamas į pasikartojančias Z. Vaišvilos spaudos konferencijas, kuriose dalyvauja ir nevienareikšmiškai vertinami ar prorusiškomis pažiūromis pasižymintys politikai, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis teigė, jog „Seimas, kaip institucija, negali būti priešiškai prieš valstybę nusiteikusių atskirų veikėjų platforma“.
„Stengsimės, kad tie Lietuvos valstybės resursai Seime – tame tarpe ir spaudos konferencijų organizavimo – nebūtų išnaudojami varant melą, propagandą ar šmeižtą prieš Lietuvos Respubliką ir jos institucijas“, – tuomet komentavo parlamento vadovas.
Kaip skelbta, signataro Z. Vaišvilos spaudos konferencijos vėl atsidūrė dėmesio centre po to, kai balandžio pabaigoje vienoje transliacijų dalyvavo buvusi Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) kandidatė į Seimą Irma Gajauskaitė. Pastarosios pasisakymuose netrūko kritikos politikams, planuojamiems mokestiniams pakeitimams – taip pat ji metė kaltinimus krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei, neva ji pražudė Pabradėje pratybų metu žuvusius keturis JAV karius.
„Čia yra normalu, kai krašto apsaugos ministrė, ką tik pražudžiusi keturis Amerikos karius, toliau sėdi, šypsosi ir su visokiais humoristais laidas veda? Kam čia su galva negerai? Ji seniai turėjo būti atleista. Prezidente – ką veikiate, klausimas?“ – tuomet spaudos konferencijoje piktinosi I. Gajauskaitė.
Dažnas svečias Z. Vaišvilos spaudos konferencijoje – šiuo metu ikiteisminiame tyrime figūruojantis buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus. Pernai rugsėjį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažino, kad Z. Vaišvilos spaudos konferencijose, kuriose dalyvavo ir prezidento posto siekęs E. Vaitkus, buvo skleista paslėpta politinė reklama.
Tiesa, parlamento rūmuose organizuojamos Z. Vaišvilos spaudos konferencijos talpinamos ne oficialioje Seimo „YouTube“ paskyroje, bet atskirame kanale – „Signatarų spaudos konferencijos“. Pastarasis turi per 7,7 tūkst. sekėjų
